Augant įtampai tarp Vašingtono ir Pekino, NASA uždraudė Kinijos piliečiams dalyvauti kosmoso tyrimuose
Jungtinių Valstijų kosmoso agentūra NASA pradėjo blokuoti Kinijos piliečių prieigą prie savo programos. Tai liečia ir piliečius, turinčius galiojančias JAV vizas. NASA neleidžia jiems prisijungti prie kosmoso programų ar tyrimų projektų. Šis sprendimas, pirmą kartą praneštas „Bloomberg“ ir patvirtintas pačios kosmoso agentūros, žymi ryškų politikos pokytį, vykstant naujai kosminės lenktynės fazei tarp JAV ir Kinijos[1].
„NASA ėmėsi vidinių veiksmų, susijusių su Kinijos piliečiais, įskaitant fizinės ir kibernetinės prieigos prie mūsų patalpų, medžiagų ir tinklo apribojimus, kad užtikrintume mūsų darbo saugumą“, – trečiadienį sakė NASA atstovė spaudai Bethany Stevens.
Iki šiol Kinijos piliečiams buvo leidžiama dirbti NASA projektuose kaip universitetų tyrėjams, studentams ar sutartininkams, nors jie negalėjo būti oficialiais darbuotojais. Tačiau rugsėjo 5 dieną keli asmenys pranešė netikėtai praradę prieigą prie NASA IT sistemų ir negalintys dalyvauti susitikimuose. Jie kalbėjo anonimiškai, nes sprendimas nebuvo viešai paskelbtas.
JAV ir Kinija varžosi dėl mėnulio, o NASA vadovybė kalba apie „antrą kosmoso lenktynių erą“
Šis žingsnis priimtas augant prieškinietiškai retorikai prezidento Donaldo Trumpo administracijoje. Abi šalys varžosi, kuri pirmoji sugrąžins žmones į mėnulį. JAV Artemis programa, tęsinys istorinių Apollo skrydžių, siekia įvykdyti nusileidimą 2027 metais, nors jau susidūrė su išlaidų viršijimu ir vėlavimais.
Kinija planuoja savo „taikonautus“ nuskraidinti iki 2030-ųjų, o pastaruoju metu yra sėkmingesnė laikydamasi terminų. Be to, ji ketina tapti pirmąja šalimi, grąžinsiančia uolienų mėginius iš marso paviršiaus — planuojama, kad robotinė misija išskris 2028 metais, o mėginiai pasiektų žemę 2031-aisiais[2].
„Mes šiuo metu esame antrose kosminėse lenktynėse. Kinai nori grįžti į mėnulį prieš mus. To nebus. Amerika pirmavo kosmose anksčiau ir pirmuosime ateityje“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė laikinasis NASA vadovas Seanas Duffy.
Tuo pat metu D. Trumpo administracija užsiminė apie planus atšaukti planuotą marso mėginių pargabenimo (MSR) misiją, kurią NASA rengė kartu su Europos kosmoso agentūra. Vietoj jos svarstoma siųsti įgulos misiją, nors detalių kol kas nepateikta.
Sprendimą lydi platesnė geopolitinė įtampa ir NASA vidinės permainos
NASA sprendimas buvo priimtas tuo metu, kai gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas kalbėjosi su Kinijos gynybos ministru ir planuoja siųsti Pentagono atstovą į kitą savaitę vyksiantį Xiangshan saugumo forumą Pekine. Tai rodo, kad Vašingtonas bando derinti spaudimą su diplomatiniais kanalais.
Tuo pat metu pati NASA išgyvena permainas: agentūra susiduria su darbuotojų ir biudžeto mažinimu, o viešai keliamas klausimas dėl jos kosmoso tyrimų krypties. D. Trumpo administracija jau yra padariusi didelių karpymų klimato tyrimuose, siūlydama atsisakyti net dviejų anglies dioksido stebėsenos palydovų.
Dvišaliai santykiai smuko nuo tada, kai D. Trumpas pradėjo kadenciją: JAV ir Kinija įsivėlė į karą, paskelbdami apie abipuses prekybos bei muitų sankcijas. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas neseniai vykusiame BRICS viršūnių susitikime pareiškė, kad prekybos ir muitų karai „rimtai griauna pasaulio ekonomiką ir ardo tarptautinės prekybos taisykles“.
Nors tiesiogiai JAV neminėjo, tuo pat metu Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pasmerkė muitus kaip „šantažo priemonę“.
