Oregonas išbandė narkotikų dekriminalizavimą: rezultatai – ne tokie, kokių tikėtasi
2020 m. Oregono gyventojams buvo pateikta intriguojanti idėja: teigta, jog sunkiųjų narkotikų dekriminalizavimas padės narkotikus vartojantiems žmonėms ieškoti pagalbos valstybinėse įstaigose, kurios vėliau skatins ilgalaikį priklausomybės gydymo procesą.
Netrukus, Oregono rinkėjai vos 17 balsų persvara pritarė 110-ajai pataisai, kuria panaikinta baudžiamoji atsakomybė už nedidelio kiekio bet kokių narkotikų, įskaitant kokainą, heroiną ir metamfetaminą, laikymą. Galiausiai, 2021 m. Oregonas oficialiai tapo pirmąja JAV valstija, kuri dekriminalizavo sunkius narkotikus[1].
Taip Oregonas pradėjo eksperimentą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar narkotikų dekriminalizavimas gali padėti išspręsti Amerikos narkotikų problemas.
Neseniai Oregono sveikatos priežiūros tarnybos atliko ir šio bandymo auditą. Galutinėje jo ataskaitoje teigiama, kad narkotikų dekriminalizavimo priemonė buvo neveiksminga tiek sprendžiant mirtinų perdozavimų, tiek ir piktnaudžiavimo narkotikais problemas.
Skelbiama, kad dėl bandymo, narkomanijos mastas net išplito, mirčių nuo perdozavimo padaugėjo net 39,4 proc. Oregono sveikatos priežiūros institucijos duomenimis, pirmaisiais dekriminalizavimo metais mažiau nei 1 proc. iš 16 000 sučiuptų asmenų kreipėsi dėl gydymo pagalbos centruose. Tuo tarpu valstija priklausomybių gydymui skyrė šimtus milijonų dolerių.
Šių metų pradžioje vykusioje nešališkoje valstijos gyventojų nuomonės apklausoje, daugiau kaip 60 proc. respondentų kaltino 110 priemonę dėl to, kad ji pablogino narkomanijos, benamystės ir nusikalstamumo padėtį.
Dauguma teigė pritariantys baudžiamosios atsakomybės grąžinimui. Ar tai reiškia, kad daug žadantis narkotikų dekriminalizavimo bandymas nepavyko?
Kitoks požiūris į narkotikus nepasiteisino
110 priemonė įsigaliojo tuo metu, kai JAV narkotikų politika smarkiai keitėsi. JAV prezidento Joe Bideno administracija pritarė visuomenės sveikatos strategijai, vadinamai „žalos mažinimu“, ir padidino jos federalinį finansavimą. „Žalos mažinimu“ nėra skatinama susilaikyti nuo narkotikų vartojimo, o pabrėžiama, kad narkotikus vartojantys asmenys turi būti saugūs.
Narkotikų politikos aljanso, kuris padėjo parengti 110 priemonę ir išleido daugiau kaip 5 mln. dolerių, kad ji būtų priimta, išorės ryšių direktorius Mattas Suttonas sako, kad reformų šalininkai šią priemonę laikė visos šalies narkotikų dekriminalizavimo kampanijos pradžia. O šios pastangos prasidėjo Oregone dėl to, kad ši valstija anksti ėmėsi marihuanos legalizavimo ir yra laikoma narkotikų politikos reformos lydere[2].
„Sėkmė reikštų parodyti likusiai šaliai, kad žmonės iš tiesų mano, jog turėtume investuoti į visuomenės sveikatą, o ne į kriminalizavimą“, – sakė M. Suttonas.
Siekiant šio tikslo, 110 priemone buvo priimti du svarbūs Oregono narkotikų įstatymų pakeitimai. Pirmasis – nedidelio narkotinių medžiagų kiekio laikymas buvo perkvalifikuotas iš baudžiamojo nusižengimo į pažeidimą, panašų į kelių eismo.
Pagal naująjį įstatymą vartotojai, pagauti su ne daugiau kaip 1 gr heroino ar metamfetamino arba ne daugiau kaip 40 oksikodono tablečių, baudžiami 100 JAV dolerių bauda, nuo kurios gali būti atleisti, jei rodo norą gydytis.
Antrasis – pagal įstatymą, kas dvejus metus atidedama dalis valstijos kanapių mokesčio pajamų, kad būtų galima finansuoti visą valstiją apimantį narkomanijos gydymą ir kovą su priklausomybe. Finansavimo procesui prižiūrėti net buvo sukurta atskira dotacijų skyrimo komisija.
Valstijos pareigūnai nebuvo pasiruošę tokio masto pokyčiams
Beveik iš karto po to, kai 110 priemonė įsigaliojo, su ja kilo problemų. Valstijos pareigūnai neaiškiai prižiūrėjo gydymui skiriamų pinigų skyrimą, buvo nustatyti nepasiekiami terminai, per kuriuos turi būti įvertinti ir finansuoti gydymo pasiūlymai.
Dėl to, finansavimo procesas iš esmės buvo paliktas dotacijų skyrimo komisijai, kurios dauguma narių neturėjo patirties rengiant, vertinant ir administruojant vyriausybinių dotacijų paraiškų teikimo procesą.
Kai kurie priemonės šalininkai net kaltino valstijos sveikatos apsaugos pareigūnus, kad šie, užsiėmę koronaviruso pandemija, suteikė komisijai nepakankamai nurodymų ir išteklių, kad ši galėtų išnagrinėti visą dotacijų paraiškų srautą. Valstijos sveikatos priežiūros institucija pripažino, kad dotacijų skyrimo procese buvo padaryta klaidų.
Tačiau svarbiausia šioje istorijoje tai, kad naujo įstatymo vykdymo užtikrinimo nuostatos pasirodė esančios neveiksmingos. Oregono teismų departamento duomenimis, iš 5299 bylų dėl narkotikų laikymo, 3381 baigėsi tuo, kad gavėjas nesumokėjo baudos arba neatvyko į teismą, tačiau jam vis tiek negrėsė jokios tolesnės nuobaudos.
Atlikus valstijos auditą nustatyta, kad per pirmuosius 15 veiklos mėnesių į gydymo ir nukreipimo liniją sulaukta tik 119 skambučių, o vienas skambutis valstybei kainavo 7 000 JAV dolerių.
Portlando valstybinio universiteto mokslininkų atlikta teisėsaugos pareigūnų apklausa parodė, kad 2022 m. liepos mėnesį, pareigūnai per mėnesį visos valstijos mastu vidutiniškai išrašydavo tik 300 baudų už narkotikų laikymą, palyginti su 600 narkotikų laikymo areštų per mėnesį prieš įsigaliojant 110 priemonei ir beveik 1 200 areštų per mėnesį iki COVID-19 pandemijos.
O 110-osios priemonė, žinoma, labiausiai paveikė pačius žmones. Metinis perdozavimo atvejų skaičius valstijoje išaugo 61 proc. palyginti su 13 proc. padidėjimu visoje šalyje.
Kitose valstijose, kadaise liūdnai pagarsėjusiose dėl mirčių nuo narkotikų, įskaitant Vakarų Virdžiniją, Indianą ir Arkanzasą, dabar perdozavimo rodikliai mažėja, net ir be šios dekriminalizavimo iniciatyvos.
Priemonės atsisakyti neketinama, sakoma, kad jai įgyvendinti reikia daugiau laiko
Tačiau nepaisant tikslių statistinių duomenų, visuomenės apklausų bei ekspertų pasisakymų, 110 priemonės Oregono valstija atsisakyti neketina.
Oregono gubernatorė Tina Kotek neseniai pasirašė teisės aktą, kuriuo stiprinama 110 priemonės valstybinė priežiūra ir reikalaujama ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio mėnesio atlikti naują auditą.
Šių metų birželio pabaigoje pasibaigusioje įstatymų leidybos sesijoje demokratai ir respublikonai pateikė daugybę su 110 priemone susijusių pasiūlymų. Svarbiausi pakeitimai: griežtesni apribojimai fentaniliui ir didesnė valstybės priežiūra.
O šio eksperimento šalininkai ir toliau kartoja, kad naujai politikai tiesiog reikia daugiau laiko, kad ji pasitvirtintų. Kiti prisimena Portugalijos pavyzdį.
Portugalija dar 2001 m. dekriminalizavo sunkiuosius narkotikus asmeniniam vartojimui[3]. Vis dėlto, ir šis pavyzdys nėra toks sėkmingas, kaip gali atrodyti. Nors šalis ir nesusiduria su tokiomis milžiniškomis problemomis kaip Oregono valstija, 2022 m. Portugalijoje narkotikus vartojančių suaugusiųjų skaičius išaugo iki 12,8 proc., palyginti su 7,8 proc. tais metais, kai buvo pradėta vykdyti ši politika.
Per pastaruosius ketverius metus perdozavimo atvejų skaičius sostinėje Lisabonoje padvigubėjo. Policija kaltina narkotikus ir dėl išaugusio nusikalstamumo, o Porto mieste narkotikų vartojimas prisideda prie to, kad smarkiai prastėja gyvenimo kokybė ir žmonių pasitenkinimas miestu.
Sistemos gynėjai ir šiuo atveju nurodo, kad trūksta dėmesio politikai bei finansavimo, ypač narkotikus vartojančių žmonių gydymui. Tačiau susidomėjimas gydymu nuo priklausomybės ir Portugalijoje yra menkas, priversti gydytis daugelio net nepavyksta, o narkomanijos mastai toliau plinta.
Šie pavyzdžiai tik parodo, kokios jautrios ir atsakingos yra diskusijos apie narkotikų dekriminalizavimą. Nors tokia idėja iš pradžių ir gali atrodyti daug žadanti bei progresyvi, manant, kad dekriminalizavimas gali pakeisti baudžiamąsias priemones į labiau į sveikatą orientuotą požiūrį, to poveikis gali itin skirtis priklausomai nuo konkrečios įgyvendinamos politikos, kultūrinio konteksto ir lydinčių visuomenės sveikatos ir gydymo iniciatyvų veiksmingumo.
