Neteisėtas gyvenimas svetimoje nuosavybėje tampa vis populiaresnis
Skvoteris – tai asmuo, kuris apsigyvena name, bute ar kitame nekilnojamo turto (NT) vienete be tikrojo savininko leidimo, sutikimo ar net žinios. Nors dažnai tokia veikla gali būti siejama su įsilaužimu ar net vagyste, iš tiesų skvoteriai neturi jokių pretenzijų į būste esantį turtą, tiesiog ten gyvena[1].
Nors skvoteriavimas didelei daliai NT savininkų yra siejamas su neigiamomis patirtimis, nemalonumais ir išgąsčiu, iš tiesų dabar patys skvoteriai įgauna vis daugiau teisių.
Taip, kaip ir siekiant iškraustyti nuomininko šeimą su vaikais nuomotojas negali jų teisiškai išmesti į gatvę, taip ir skvoterių atveju tokie neteisėti „nuomininkai“ gali turėti teises, užtikrinančias, jog nuomotojas ar turto savininkas laikytųsi teisinio proceso.
Tokia praktika sukelia daugybę nemalonumų NT savininkams. Savo teises vis geriau išmanantys skvoteriai sumaniai jomis naudojasi, okupuoja tuščius ar net mirusių būsto savininkų paliktus NT vienetus arba su savininkais įsivelia į brangiai kainuojančius teisminius ginčus. Sėkmės atveju, jie net gauna solidžias finansines išmokas už išsikraustymą.
Dėl būsto – ilgai trunkantys ir brangūs teisiniai ginčai su benamiais
JAV skvoterių problema yra ypač aktuali, o tai įrodo ir žiniasklaidoje neseniai plačiai nušviesta istorija. Neseniai mirusios vienos Čikagos gyventojos namuose apsigyveno skvoteris, kurio šeimai išvaryti nepavyksta jau šešis mėnesius.
Kaip pasakoja Darthula Young, jos motina neseniai mirė ir paliko daugybę dešimtmečių jai priklausiusį dviaukštį namą[2]. Pagal testamentą, namas buvo perleistas D. Young ir jos seserims bei broliams, tačiau kurį laiką tuščias buvęs NT neilgai trukus pritraukė skvoterių dėmesį.
Kai kaimynai D. Young ir jos šeimai pranešė, kad name skambėjo šūviai, moteris susirūpino ir atvyko apžiūrėti teritorijos. Būtent tada ji suprato, kad kažkas čia jau gyvena – buvo pakeista spyna.
Neilgai trukus paaiškėjo, kad name neseniai iš tiesų buvo pašautas moteriai visiškai nepažįstamas vaikinas, kuris tikrai neturi teisės čia gyventi.
Tikroji namo savininkė apie situaciją pranešė pareigūnams, kurie nieko padaryti negalėjo ir paragino kreiptis į teismą dėl priverstinio asmens iškeldinimo. Tačiau namų neturintis vaikinas teismui aiškino, kad neturi kur išsikraustyti.
Vyrui valstijos automatiškai paskirtas advokatas teigia, kad nesvarbu, ar situacija yra siejama su skvoteriu ar tiesiog su nuomininku, priverstinis iškeldinimas Ilinojuje trunka maždaug šešis-aštuonis mėnesius.

Skvoterių iškeldinimo situaciją apsunkino COVID-19
Iš tiesų, šiuo metu kiekvienoje valstijoje galioja savi įstatymai, saugantys skvotingu užsiimančių žmonių teises. Pavyzdžiui, Niujorko valstijoje, kai skvoteris gyvena nuosavybėje 30 ar daugiau dienų, savininkas negali paprasčiausiai iškviesti policijos, kad jį iškeldintų, laukti, kol jis išsikraustys arba pakeisti spynų. Skvoteris tuomet teisiškai laikomas nuomininku su laikinomis teisėmis, o savininkas turi inicijuoti iškeldinimo bylą.
Žinoma, jei skvoteris ten gyvena tik savaitę ar trumpiau, NT savininkas gali pranešti apie įsibrovėlį valdžios institucijoms ir jis bus priverstas išsikraustyti, gali būti ir suimtas.
Vis gi, dažniausiai tokie asmenys tuščiuose būstuose įsikuria ilgam, o tai reiškia, kad JAV namų savininkai vis dažniau įsitraukia į ilgus ir brangius teisinius ginčus, kad susigrąžintų savo pačių nuosavybės kontrolę.
Situaciją dar labiau apsunkino ir koronaviruso pandemija; tuomet iškeldinti asmenį tapo ypatingai sunku. Pavyzdžiui, JAV žiniasklaidai viena amerikietė pasakojo, kad jau nuo 2020 m. pradžios nesėkmingai bando pašalinti skvoterius iš savo namo, kurie ten net įkūrė vogtų transporto priemonių prekybos punktą.
Tuo tarpu Kalifornijoje patys nuomotojai pasipiktino dėl koronaviruso iškeldinimo moratoriumo, kai nuomininkai teisiškai buvo prilyginti skvoteriams, kurių teisiškai negalima iškeldinti iš NT, net jei kai kuriais atvejais jie skolingi daugiau nei 100 000 JAV dolerių nuomos mokesčio[3].
JAV teisininkas Jimas Burlingas pažymi, kad teisėsauga ir teismai iš tiesų negali taip paprastai iškelti asmenų į gatvę, todėl perspėja būti atsargiems ir akcentuoja, kad skvoterių taikiniu gali tapti bet kuris ilgesnį laiką negyvenamas namas.
„Manau, kad tai gana didelė problema, ir manau, kad jos gana sunku išvengti“, – teigia ekspertas ir perspėja, kad kuriais atvejais net organizuotos nusikalstamos grupuotės ieško nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą ir atidžiai stebi ilgą laiką negyvenamus namus.

Skvoterių „mados“ persikėlė ir į Europą
Neteisėtas apsigyvenimas tuščiame name Europoje dažniau yra vadinamas tiesiog benamyste bei įsilaužimu. Ši problema egzistuoja beveik kiekvienoje valstybėje, tačiau pastaraisiais metais, ypač po COVID-19 pandemijos, daugiau dėmesio sulaukė Ispanijoje.
Šioje šalyje skvoteriai, prieš palikdami nekilnojamąjį turtą, ima reikalauti išpirkos. O tokia situacija net paskatino privačių iškeldinimo bendrovių sukūrimo bumą[4].
Kaip Jungtinės Karalystės žiniasklaidai pasakojo vienas iš pačių skvoterių, prisistatęs Javieru, ši veikla pasitarnauja ne tik dėl to, kad tuščiame bute galima apsigyventi, tačiau iš to galima ir užsidirbti.
Javieras tvirtina, kad jis renkasi brangius finansų bendrovėms ir bankams priklausančius butus, įsilaužia į juos savaitgalį ir susisiekęs su kompanija pirmadienį grasina, kad visiškai sujauks būstą, jeigu jie nesumokės tam tikros sumos. Pasak Javiero, iš to galima užsidirbti apie 10 000 ar 12 000 eurų.
„Išpirka priklauso nuo buto kokybės. Jei jis vertas vieno ar dviejų milijonų eurų, tada jie moka daugiau“, – teigia Javieras ir pasakoja, kad per pastaruosius metus įsilaužė į maždaug 50 nekilnojamojo turto objektų.
Tiesa, ne visi nori ir gali mokėti tūkstantines sumas nelegaliai jų būstuose įsikūrusiems skvoteriams. Tuomet yra pasitelkiamos privačios bendrovės. Viena iš jų, „fueraOkupas“ arba lietuviškai – „išvaryk skvoterius“, Ispanijoje veikia jau keletą metų ir per dieną esą sulaukia šimtų skambučių.
Bendrovės įkūrėjas ir direktorius Jorge Fe teigia, kad maždaug 75 proc. skambučių yra susiję su „įprastiniais“ nuomininkais, kurie piktybiškai nemoka nuomos mokesčio, tačiau likę 25 proc. yra siejami būtent su skvoteriais.
J. Fe teigia, kad jo bendrovėje yra įdarbinami buvę boksininkai, kovos menų specialistai, sportininkai vyrai, kurie prireikus, galėtų jėga iš būsto išmesti ten gyventi negalintį asmenį.
Tiesa, bendrovės „fueraOkupas“ vadovo teigimu, dalis pačių skvoterių yra linkę gąsdinti ir įbauginti namo, kuriame gyvena savininkus ar tuos, kurie juos bando išmesti. Nors fiziniai susidūrimai niekur nenuveda, J. Fe teigimu, situaciją įprastai pavyksta išspręsti prabilus apie pinigus.