<h2>Stebėtinas įžvalgumas dėl ateities</h2>
<p>Ukrainos bei Rusijos karinį konfliktą, 2016 metų JAV prezidento rinkimų rezultatus, pokyčius šiuolaikinio jaunimo sąmonėje bei visose pasaulio visuomenėse nuspėjo ne tik garsūs istoriniai pranašai, bet ir žymus JAV mokslininkas Naomas Chomskis. </p>
<p>Apie stebėtinai tikslias N. Chomskio įžvalgas daugeliui šiomis dienomis aktualiu karo klausimu N. Chomskis dar 2015 m. kalbėjo „Democracy Now!" kanale. Su žurnalistais Amy Goodman bei Aaronu Maté kalbėjęs N. Chomskis įvertino tuometę situaciją.</p>
<p>Tuo metu kaip tik buvo įvykęs JAV valstybės sekretoriaus Džono Kerio susitikimas su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu, kur buvo aptartas Ukrainos klausimas. Šis susitikimas vyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Dž. Kerry viešai apkaltino Rusijos pareigūnus melavus jam į akis dėl Rusijos karinės paramos separatistų sukilėliams[1].</p>
<p>2014 m. prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas tuomet jau buvo pareikalavęs 6 000 aukų, o Rusijoje buvo nužudytas opozicijos lyderis Borisas Nemcovas.<img src="77_CDN_URL/images/daria-volkova-qhlmymt14ys-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<p>Įtemptų tuomečių įvykių fone N. Chomskis teigė, kad Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje madinga smerkti V. Putiną kaip kažkokį iškreiptos mąstysenos žmogų. N. Chomskio teigimu, tai primena šeštojo dešimtmečio pradžią, kai JAV turėjo didžiulę galią ir galėjo naudoti Jungtines Tautas prieš savo priešą – Sovietų Sąjungą, kuri vetavo daugybę ją smerkiančių rezoliucijų.</p>
<p>Pagrindiniai Jungtinių Valstijų ir Anglijos antropologai ėmė analizuoti, kodėl rusai taip neigiamai nusiteikę ir kas juos verčia nuolat sakyti „ne" Jungtinėse Tautose.</p>
<blockquote>
<p>„Jie net priėjo prie išvados, kad rusai yra tokie negatyvūs dėl to, kad augino savo vaikus vystykluose. Trys ar keturi mūsiškiai Harvarde, manėme, kad tai juokinga, vadinome tai sauskelnologija. Taip buvo galima pašiepti Kremlinologiją. Tačiau tai vyksta ir dabar. Kad ir ką galvotumėte apie Putiną, irzlų žiurkiaveidį, Aspergerio sindromų turintį žmogų, kad ir kaip jums jis nepatiktų, tačiau rusai turi argumentų, ir jūs turite juos suprasti", – teigė N. Chomskis.</p>
</blockquote>
<p>Mokslininkas tuomet kalbėjo, kad šis politinis fonas prasideda nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, kai vyko prezidento Bušo, Beikerio ir Gorbačiovo derybos dėl to, kaip spręsti tuo metu iškilusias problemas. Tuomet esminis klausimas buvo – kas bus su NATO? </p>
<p>Pasak N. Chomskio, M. Gorbačiovas sutiko leisti suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, į priešišką karinį aljansą. Tačiau buvo ir „quid pro quo“, kad NATO nepajudės nė per centimetrą į rytus. Tokia frazė buvo vartojama derybose. Buvo turėta omenyje Rytų Vokietiją, tačiau NATO nedelsdama persikėlė į Rytų Vokietiją.</p>
<blockquote>
<p>„Kai M. Gorbačiovas ėmė griežtai protestuoti, Jungtinės Valstijos, žinoma, jam pranešė, kad tai tebuvo žodinis įsipareigojimas. Jis nebuvo oficialiai pasirašytas. Neišreikšta potekstė: jei esi pakankamai naivus ir manai, kad gali su mumis sudaryti džentelmenišką susitarimą, tai tavo problema", – teigia N. Chomskis.</p>
</blockquote>
<p>Jis aiškina, kad galiausiai, NATO toliau plečiantis, Rusija tapo apsupta JAV puolamosios ginkluotės:</p>
<blockquote>
<p>„Pasklido mintis, kad naujoji Ukrainos vyriausybė, perėmusi valdžią po to, kai buvusi vyriausybė buvo nuversta praėjusių metų gruodį, didžiule balsų persvara priėmė rezoliuciją, maždaug 308 balsais ar panašiai, kurioje paskelbė ketinanti imtis veiksmų, leidžiančių stoti į NATO. Joks Rusijos lyderis, nesvarbu, kas jis bebūtų, negalėtų toleruoti, kad Ukraina, esanti pačiame geostrateginiame Rusijos rūpesčių centre, prisijungtų prie priešiško karinio aljanso."</p>
</blockquote>
<p>N. Chomskio teigimu, V. Putinas turi argumentą, nuo kurio joks Rusijos lyderis negalėtų atsiriboti:</p>
<blockquote>
<p>„Joks Rusijos lyderis negalėtų pritarti Ukrainos dabartinės vyriausybės ketinimui stoti į NATO, net ketinimui stoti į Europos bendriją. Rusijai atrodo, kad yra vienintelis natūralus šio klausimo sprendimas – griežta deklaracija, kad Ukraina bus neutrali. Kad Ukraina nepriklausys jokiam kariniam aljansui."</p>
</blockquote>
<p>N. Chomskis numatė, jog judame link labai pavojingos situacijos, o Rusija dabar jau nebėra taip atsilikusi technologiškai kaip Šaltojo karo metais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/joshua-sukoff-5ddyhjk_kmu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nuspėjo prezidento rinkimų rezultatus?</h2>
<p>Dar 2010 m. interneto svetainė „Truthdig" paskelbė interviu su N. Chomskiu, kuriame jis kalba apie niūrias nuotaikas JAV ir lygina situaciją šalyje su Vokietija, prieš pat nacių įsigalėjimą[2].</p>
<p>Po to, kai 2016 m. prezidentu buvo išrinktas D. Trumpas, žmonės vėl atkapstė šį interviu ir pastebėjo itin tikslius N. Chomskio teiginius, kurie, regis, išsipildė.</p>
<p>„Jungtinėms Valstijoms nepaprastai pasisekė, kad neatsirado sąžiningos, charizmatiškos asmenybės. Kiekviena charizmatinė figūra yra toks akivaizdus sukčius, kad sunaikina pati save, kaip McCarthy, Nixonas ar evangelikų pamokslininkai. Jei atsiranda kas nors charizmatiškas ir sąžiningas, ši šalis patiria rimtų bėdų dėl nusivylimo, nusivylimo, pagrįsto pykčio ir jokio nuoseklaus atsako nebuvimo", – prieš daugiau nei 12 metų kalbėjo N. Chomskis.</p>
<p>Savo įžvalgas jis plėtojo taip:</p>
<blockquote>
<p>„Ką žmonės turėtų galvoti, jei kas nors pasakytų: „Mes turime priešą." Vokietijoje tai buvo žydai. Čia tai bus nelegalūs imigrantai ir juodaodžiai. Mums bus pasakyta, kad baltieji vyrai yra persekiojama mažuma.</p>
<p>Mums bus sakoma, kad turime ginti save ir tautos garbę. Karinė jėga bus išaukštinta. Žmonės bus mušami. Tai gali tapti viską užvaldančia jėga. Ir jei taip atsitiks, ji bus pavojingesnė už Vokietiją.</p>
<p>Jungtinės Valstijos yra pasaulio galybė. Vokietija buvo galinga, bet turėjo galingesnių priešininkų. Nemanau, kad visa tai yra labai toli. Jei apklausos bus tikslios, tai ne respublikonai, o dešinieji respublikonai, pamišę respublikonai, nušluos kitus rinkimus."</p>
</blockquote>
<p>Kai 2010-aisiais taip kalbėjo N. Chomskis, D. Trumpas dar nebuvo viešai kalbėjęs apie savo politines ambicijas ir dalyvavimą rinkimuose, tad tik vėliau paaiškėjo, kad daugelis profesoriaus prognozių iš tiesų išsipildė. Sukūręs įvaizdį, kad JAV reikia ginti ir vėl padaryti didžia šalimi, D. Trumpas tapo prezidentu ir subūrė gausų ištikimų palaikytojų būrį. </p>
<p>Net N. Chomskio teiginiai apie tai, kaip „charizmatiška figūra", kuri naudojasi darbininkų klasės ir nuskurdusių Amerikos baltųjų nusivylimu, puikiai atitinka D. Trumpo personą. </p>
<p>N. Chomskis tuomet taip pat kalbėjo, kad naujoji globalizuota ekonomikos sistema žmones paliko būsenoje, iš kurios jie neturi išeities. Šios aplinkybės sukūrė kunkuliuojantį nevilties katilą, subrendusį tam tikro tipo lyderiui, kuris jiems pasakytų tam tikrą žinią.</p>
<blockquote>
<p>„Per savo gyvenimą nieko panašaus nemačiau. Esu pakankamai senas, kad prisiminčiau 1930-uosius. Visa mano šeima buvo bedarbiai. Buvo kur kas beviltiškesnės sąlygos nei šiandien. Bet tai teikė vilties. Žmonės turėjo vilties. Dabar nieko panašaus nėra. Šalies nuotaikos kelia siaubą. Pykčio, nusivylimo ir neapykantos institucijoms lygis nėra konstruktyviai organizuotas. Jis nukrypsta į save naikinančias fantazijas", – anuomet kalbėjo N. Chomskis. </p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/joshua-sukoff-5ddyhjk_kmu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jaunimo kultūros pokyčiai</h2>
<p>Dar 1985-ais N. Chomskis, kalbėdamas apie tuometį 60-ųjų ir 70-ųjų metų jaunimą, nuspėjo ir šiuolaikinio jaunimo gyvenimo bei suvokimo realijas:</p>
<blockquote>
<p>„Septintajame dešimtmetyje jaunimas pergyveno didžiulę propagandos kampaniją ir tai turėjo tam tikrą poveikį. Tai, kas 60-aisiais buvo laikoma baisiausia, buvo tai, kad jaunimas veikė pagal vertybinius impulsus. Ir tai yra baisu. Taigi vienas dalykas, kuris buvo padarytas 70-aisiais, buvo sugalvota ši narcisizmo istorija. Vienas iš didžiųjų 7-ojo dešimtmečio viešųjų ryšių specialistų darbų buvo bandyti įtikinti visus, kad esi narciziškas, kad tau niekas kitas nerūpi. Žinoma, kiekvienas žmogus žinojo, kad tai nėra tiesa, kiekvienas žinojo, kad tai nėra tiesa apie jį asmeniškai, bet jums buvo sakoma, kad visa kultūra yra narciziška, kad jūs turite domėtis tik savimi ir t. t., ir pan. Ir galutinis poveikis yra tas, kad tai tampa kultūriniu modeliu. Bet nemanau, kad tai tikrai giliai įsišaknijęs dalykas"[3].</p>
</blockquote>
<p>Iš tiesų, šiuolaikinio jauno asmens suvokimas perpildytas priešpriešinių ideologijų. Socialinė žiniasklaida mirga naujienomis apie aktyvizmą, tačiau kartu ir itin išaukštinama individualizmo ir net savanaudiškumo kultūra. </p>
<p>„Intelligence Group" duomenimis, tik prezidentas užima pirmąją vietą tarp asmenų, kurie JAV jaunuolių nuomone, gali labiausiai pakeisti pasaulį.</p>
<p>Tačiau tūkstantmečio (angl. millennials) kartos aktyvizmas išsiskiria būtent vertybinių impulsų ir vientisumo stoka. Pavyzdžiui, 2007 m. tūkstantmečio kartos atstovai svarbiausiomis temomis, apie kurias reikia kalbėti, nurodė vėžį, gyvūnų teises ir švietimą. Tačiau šiemet jiems labiausiai jau rūpi švietimas, skurdo mažinimas ir aplinkosauga[4].</p>
<p>N. Chomskis teigė ir tai, kad jei žmonės ima reikšti nepasitenkinimą kasdiene politika, kurios ištakos yra siauri korporatyviniai viršūnių ir jų statytinių interesai, tai, siekiant išvengti prievartos prieš savo piliečius, tam pasipriešinti gali tik propaganda, kurios instrumentas yra žiniasklaida[5].</p>
<p>Akivaizdu, kad šio profesoriaus mintys yra aktualios kaip niekad ir jo spėjimai kone prilygsta pranašystėms.</p>
<p>***</p>
<p>N. Chomskis yra lingvistas ir politikos aktyvistas. Jis dėstė prestižiniame Masačusetso technologijos institute, Lingvistikos ir filosofijos departamente, priklausė JAV Mokslo akademijai.</p>
<p>Profesoriaus pasaulėžiūra pasižymi jaunatvišku kairuoliškumu, kuri skiriasi nuo visiems puikiai žinomo leftizmo ar „mokslinio liberalizmo“. Pats N. Chomskis niekada nestokoja ir anarchajiškų idėjų bei pažiūrų, taip pat nevengia pasaulį vertinti kritiškai.</p>
<p>N. Chomskis ne kartą komentavo įvairius masių valdymo būdus.</p>
