Moterų verslumas Lietuvoje mažėja: įmonės vadovė – labiau išimtis, nei taisyklė

Mažėja gyventojų verslumas

Tyrimo duomenys rodo, kad šiemet bendras gyventojų verslumas nukrito iki 14 proc., moterų – iki 11 proc. Vis dėlto, remiantis duomenimis, kai kurios kliūtys moterims šiandien atrodo lengviau įveikiamos, nei anksčiau. Pavyzdžiui, pernai net 2 iš 5 moterų nuo verslo labiausiai stabdė nepasitikėjimas savo idėja, o šiemet kaip kliūtį šį faktorių įvardijo 1 iš 5 moterų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė Mintautė Jurkutė sako, kad moterų verslumo mažėjimas nėra netikėtas – anot jos, jį lemia visuomenėje vis dar stebimi stereotipai.

Pagal SEB banko iniciatyva atliktą tyrimą, moterims ir vyrams artimiausiu metu pradėti verslą labiausiai trukdo pradinio kapitalo trūkumas. Vyrai šią kliūtį nurodė dažniau (26 proc.) negu moterys (24 proc.). Tokias nuotaikas, pasak SEB banko vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, galėjo lemti šiuo metu vyraujančios makroekonominės tendencijos – ekonomikos sulėtėjimas, didelės infliacijos padariniai ir Europos Centrinio Banko sprendimai dėl palūkanų normų.

Apklausa taip pat parodė, kad moterų verslumas Lietuvoje labiau negu vyrų priklauso nuo bendros šalies ir pasaulio ekonominės padėties, taip pat geopolitinės įtampos.

Moterys mano, kad į vyrus verslininkus žiūrima rimčiau

Tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai (63 proc.) moterų teigia, kad į vyrus verslininkus žiūrima rimčiau.

„Negalima ignoruoti fakto, kad tokias nuotaikas ir nusistatymą lemia objektyvūs veiksniai. Vis tik moterys Lietuvoje uždirba mažiau negu vyrai, moterų vadovių – dukart mažiau negu vyrų“, – pažymi S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė M. Jurkutė sako, kad verslininkai vyrai vertinami rimčiau dėl visuomenėje matomų pavyzdžių.

„Aplink mus yra daugiau vyrų, užimančių svarbias, įtakingas pozicijas. Kalbu tiek apie politinį, tiek apie ekonominį lygmenį. Jei pastebime daugiau vyrų, pradedame galvoti, kad galbūt jie ten yra dėl tam tikros priežasties. Vadovaujančioje pozicijoje esanti moteris – vis dar labiau išimtis nei taisyklė“, – sako specialistė.

Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, tam, kad situacija keistųsi, kuo daugiau moterų turėtų imti laužyti stereotipus. Taip pat, anot jos, būtina ugdyti organizacijų, įmonių, gyventojų sąmoningumą ir supratingumą, užtikrinti gerosios praktikos ir patirties sklaidą visuomenėje.

Apie moterų verslumą derėtų imti kalbėti dar mokykloje

Siekiant Lietuvos moteris skatinti aktyviau kurti verslą, anot SEB banko vadovės, pirmiausia derėtų atsigręžti į švietimo sistemą – apie moterų lygias galimybes ir verslumą svarbu kalbėti dar mokykloje.

„Kuo daugiau vaikų turėtų išmėginti verslo subtilybes besimokydami – tai moko nebijoti klysti, atrasti, bandyti, gebėti prisiimti atsakomybę ir nevengti rizikos, kuri yra kiekvieno verslo palydovė. Mokyklose turėtų būti skatinama ir mergaičių, ir berniukų drąsa, veiklumas“, – įsitikinusi S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Vis tik švietimo sistemoje, anot M. Jurkutės, pragiedrulių nėra. Prieš kelerius metus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko švietimui skirtos medžiagos apžvalgą. M. Jurkutės pastebėjimu, vyrai ir moterys mokiniams skirtuose vadovėliuose vaizduojami skirtinguose kontekstuose, gana stereotipiškai.

„Matematikos uždaviniuose vyrai vaizduojami verslūs, nepriklausomi – pavyzdžiui, ūkininkai, parduodantys bulves. Moterys vaizduojamos šeimos, bet ne darbo ir karjeros kontekste. Tai maži pavyzdžiai, patvirtinantys nusistovėjusias socialines taisykles“, – sako M. Jurkutė.

Anot M. Jurkutės, panaši šveitimo sistemos situacija yra ir tose šalyse, kurios jau nuėjo didelį kelią lyčių lygybės link.

„Teko girdėti apie švedų darželiuose dedamas pastangas ugdyti berniukus ir mergaites neakcentuojant lyčių skirtumų. Tyrimo metu pastebėta, kad mažose detalėse vis tiek išsprūsta lyčių akcentai. Mergaitės skatinamos ir apdovanojamos už rūpestingą elgesį, berniukai – už individualumo, lyderystės savybes. Tam tikrus veiksmus darome to nesuvokdami. Reikia tikslinių priemonių siekiant įsisąmoninti, kas yra paveiku ir kas gali turėti įtakos vėliau priimant sprendimus. Šiuo metu švietimo sistema šių priemonių nesiima“, – teigia specialistė.

Tiek S. Gutauskaitė-Bubnelienė, tiek M. Jurkutė akcentuoja, kad ypatingai svarbu viešinti moterų sėkmės istorijas, kalbėti pavyzdžiais. Anot lygių teisių specialistės, ikimokyklinio amžiaus mergaitės Lietuvoje ėmė svajoti tapti prezidente po to, kai šias pareigas ėjo Dalia Grybauskaitė.

Siekti karjeros moterims trukdo didesnis saugumo poreikis

SEB banko Lietuvoje vadovė stebisi, kad moterys turi mažesnius lūkesčius dėl savo atlyginimo, pajamų augimo. Ji pabrėžia ir tai, kad, anot tyrimo rezultatų, skiriasi jaunų moterų bei vyrų požiūris į savo vertę darbo rinkoje ir perspektyvas.

„Jauni vyrai gerokai dažniau negu moterys teigia manantys esą verti didesnio atlyginimo, finansiniai vyrų ateities lūkesčiai taip pat žymiai ambicingesni. Galime daryti išvadą, kad stereotipai, kuriuos mes linkstame vadinti atgyvenusiais, yra palietę ir jaunąją kartą“, – tikina ji.

M. Jurkutė pastebi, kad moterys, darydamos karjerą, jaučia didesnį saugumo poreikį. Kai moteris planuoja šeimą, nėštumą, ji taip pat ima atsargiau žiūrėti į ateities perspektyvas, nekandidatuoja į aukštesnes pareigas – galvoja, kad laikinai sustabdžius darbus bus nepatogu prieš kolegas, pažymi ji. Specialistė akcentuoja, kad tai įvyksta anksčiau, nei jos iš tiesų pastoja.

„Kalbant apie rizikas, moterys yra linkusios elgtis saugiau. Dažniausiai moterų socialinis vaidmuo susijęs su pasirūpinimu vaikais, buitimi, kitais žmonėmis, net gyvūnų priežiūra dažnai yra būtent moterų atsakomybė. Tradiciškai nusistovėję vaidmenys skatina tam tikrą elgesį darbinėje aplinkoje, politikos veikloje“, – pažymi ji.

Reda Barkauskaitė (ELTA)