Moterų solidarumo eitynės Vilniuje subūrė šimtus žmonių
Būgnų ritmai, skanduotės ir spalvingi plakatai šeštadienį užliejo Vilniaus centrą. Tarptautinę moterų solidarumo dieną į sostinės gatves išėjo šimtai žmonių, susirinkusių į jau dešimtmetį vykstančias moterų solidarumo eitynes. Moniuškos skvere susibūrusi minia kalbėjo apie lygybę, saugumą ir moterų teises, tačiau šių metų renginyje pasirodė ir politinių ženklų – tarp dalyvių buvo matyti Palestinos ir Libano vėliavos, o kai kuriuose plakatuose atsirado užuominų į tarptautinius konfliktus.
Nepaisant to, dauguma dalyvių teigė atėję dėl paprastos priežasties – parodyti palaikymą moterims ir priminti apie vis dar egzistuojančias problemas. Plakatuose dominavo solidarumo žinutės: „Solidarumas – mūsų ginklas“, „Ne gležnos gėlės, o solidūs įstatymai“, „Kai moterys padeda moterims – vyksta stebuklai“. Organizatoriai sako, kad per dešimt metų šios eitynės tapo vieta, kur garsiai kalbama apie smurtą prieš moteris, diskriminaciją ir saugumo jausmą viešose erdvėse[1].
Lygių galimybių plėtros centro atstovai pabrėžia, kad moterų patirtys nėra vienodos. Vienos susiduria su darbo ir šeimos derinimo sunkumais, kitos – su ribotu sveikatos paslaugų prieinamumu ar nepagarbiu požiūriu institucijose. Moterims su negalia dažnai trūksta pritaikytos infrastruktūros, o moterys, neturinčios vaikų, vis dar patiria socialinį spaudimą.
Kaip teigė renginio organizatoriai, būtent todėl šių metų eitynėse pasirinkta kalbėti apie visų moterų laisvę – priminti, kad skirtingos patirtys reikalauja skirtingo dėmesio.
Renginyje plevėsavo ir Palestinos bei Libano vėliavos
Eitynėse išryškėjo ir tarptautinių temų atgarsiai. Kai kurie dalyviai nešė Palestinos ir Libano vėliavas, o minioje skambėjo skanduotės prieš okupaciją. Organizatoriai teigė, kad solidarumas neturi sienų – kalbant apie moterų laisvę svarbu nepamiršti ir tų, kurios gyvena karo ar represijų sąlygomis. Anot jų, konfliktuose dažnai didžiausią kainą sumoka civiliai gyventojai, tarp jų ir moterys.
Prie eitynių prisijungė ir politinių partijų atstovai. Tarp jų buvo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, kuri teigė, kad lyčių lygybės klausimai Lietuvoje dar nėra iki galo išspręsti. Pasak jos, viešose diskusijose apie demografinę krizę neretai kaltinamos moterys, tačiau mažiau kalbama apie tai, ar jos turi pakankamai saugumo ir pasirinkimo laisvės.
Teigiama, kad tokie renginiai esą nėra tik simbolinė akcija – jie skirti priminti, jog lygybės ir saugumo klausimai visuomenėje išlieka aktualūs.
Vyrų ir moterų atlyginimai Lietuvoje beveik susilygino
Tuo tarpu vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Lietuvoje toliau mažėja ir šiuo metu yra mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. „Sodros“ duomenimis, 2025 metų pabaigoje vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkis sumažėjo iki 8,5 proc., kai 2016 metais jis siekė 18,2 proc. Vidutiniškai vyrai per mėnesį uždirbo 1 530 eurų į rankas, o moterys – 1 422 eurus, tad skirtumas siekė 108 eurus[2].
Analitikų teigimu, pastaraisiais metais šis rodiklis mažėja nuosekliai, todėl tai nebėra tik laikinas svyravimas. Vis dėlto skirtumai išlieka tam tikrais gyvenimo etapais – didžiausias atotrūkis matomas tarp 28–38 metų žmonių, kai dalis moterų augina mažus vaikus arba grįžta į darbą po vaiko priežiūros atostogų.
Skirtumai ryškūs ir kai kuriose profesijose. Didžiausia pajamų nelygybė fiksuojama tarp sveikatos specialistų, kur vyrai vidutiniškai uždirba net 75 proc. daugiau nei moterys, nors moterys sudaro didžiąją šios profesijos dalį. Panaši situacija matoma ir asmens priežiūros srityje bei prekyboje, kur vyrų atlyginimai taip pat gerokai didesni.
Tuo metu kai kuriose profesijose skirtumai beveik išnykę arba net pasisukę moterų naudai – pavyzdžiui, tarp mokytojų ar kai kurių vadovaujančių pareigų darbuotojų moterų pajamos yra labai panašios į vyrų. Ekspertai pažymi, kad atlyginimų skirtumus dažnai lemia skirtingas vyrų ir moterų pasiskirstymas pareigose bei vadovaujančiose pozicijose.
