Prezidentės partija PAS užsitikrino aiškią daugumą parlamente
Moldovos parlamento rinkimai, laikyti esminiu žingsniu šalies kelyje į Europos Sąjungą, baigėsi aiškia proeuropietiškos Veiksmų ir solidarumo partijos (PAS) pergale. Skaičiuojant beveik visų rinkimų apylinkių duomenis, PAS surinko 50,1 proc. balsų, o Patriotinis rinkimų blokas – 24,2 proc[1].
Trečiąją vietą užėmė „Alternatyvos“ blokas, toliau rikiavosi „Mūsų partija“ ir dešinioji „Demokratija namuose“ partija, kuri taip pat pateko į parlamentą. Preliminarūs rezultatai rodo, kad PAS galės tikėtis apie 55 vietų iš 101 parlamente ir suformuoti daugumą, reikalingą vyriausybei sudaryti. Tai reikšminga pergalė prezidentės Maios Sandu politinei jėgai, siekiančiai stiprinti Moldovos integraciją į Europos Sąjungą.
Rinkimų naktį tapo aišku, kad prezidentės partija įgis lemiamą įtaką naujajame parlamente. Pagrindinis prorusiška laikomos opozicijos lyderis ir buvęs šalies prezidentas Igoris Dodonas dar prieš galutinius rezultatus ragino savo šalininkus rinktis prie parlamento, bandydamas pademonstruoti paramą prorusiškoms jėgoms.
Svarbų vaidmenį turėjo Moldovos diaspora. 2020 m. prezidento rinkimų antrajame ture užsienyje balsavo rekordinis – 327 tūkst. rinkėjų skaičius, iš kurių daugiau nei 82 proc. palaikė M. Sandu. Diasporos aktyvumas taip pat prisidėjo prie PAS pergalės šiuose rinkimuose.
Rinkimus lydėjo įtarimai dėl Rusijos kišimosi, grasinimai ir saugumo iššūkiai
Rinkimų dieną situacija Moldovoje buvo įtempta. Užsienyje esančias rinkimų apylinkes Rumunijoje, Ispanijoje, Italijoje ir JAV pasiekė melagingi pranešimai apie bombas, o policija sulaikė tris asmenis, įtariamus priklausant Moldovos prorusiško regiono Padniestrės saugumo tarnyboms. Jie, kaip teigia valdžia, planavo rengti „masinius neramumus ir destabilizaciją“.
Policija nurodė, kad sulaikytieji vadovavo grupėms, kurios buvo aprūpintos pirotechnika ir degiosiomis medžiagomis, galėjusiomis būti panaudotomis panikai kelti. Likus kelioms dienoms iki rinkimų, šalies teisėsauga surengė šimtus reidų ir sulaikė dešimtis asmenų, įtariamų planavus masines riaušes.
Prezidentė M. Sandu, balsuodama sekmadienį, pabrėžė, kad „Rusija masiškai kišosi“ į rinkimus. Ji sakė balsavusi „už taiką“ ir tikinti, jog Moldovos ateitis yra ES. Per rinkimų eigą ji socialiniuose tinkluose informavo apie daugybę atvejų, kai rinkėjai buvo nelegaliai gabenami į užsienio rinkimų apylinkes „mainais už pinigus“, taip pat apie bandymus iš rinkimų apylinkių išnešti tuščius biuletenius, kad vėliau jie būtų grąžinti jau suklastoti.
PAS lyderis ir parlamento pirmininkas Igoris Grosu rinkimų vakarą sakė, jog „Rusijos bandymai paveikti rinkimų procesą buvo milžiniški“, tačiau valstybės institucijos padarė viską, kad užtikrintų rinkimų saugumą ir skaidrumą.
Maskva savo ruožtu neigia bet kokį kišimąsi ir tokius kaltinimus vadina „nepagrįstais“. I. Dodonas taip pat atmetė teiginius apie „masinį kišimąsi“, vadindamas juos politinėmis spekuliacijomis. Vis dėlto dar prieš rinkimus Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Rečeanas perspėjo, kad Rusija skiria milijonus eurų bandydama paveikti rinkimų eigą per masinį balsų pirkimą ir tūkstančius kibernetinių atakų prieš šalies valdžios institucijas.
Rinkimai laikomi lemtingu žingsniu Moldovos geopolitinei ateičiai
M. Sandu šiuos rinkimus pavadino „lemtingiausiais Moldovos istorijoje“. Socialiniame tinkle X ji rašė: „Šių rinkimų rezultatas nulems, ar sutvirtinsime demokratiją ir prisijungsime prie ES, ar Rusija įtrauks mus į pilkąją zoną, paversdama regionine rizika.“
Rinkimų baigtis parodė, kad rinkėjų dauguma pasirinko proeuropietišką kryptį, o tai gali paspartinti šalies reformas ir priartinti Moldovą prie ES narystės. Tuo pačiu rinkimų procesą lydėję kaltinimai dėl kišimosi iš išorės ir bandymai destabilizuoti situaciją išlieka iššūkiu šalies demokratijai bei jos institucijų atsparumui.
Pasak politinių analitikų, šie rinkimai tapo aiškiu Moldovos visuomenės pasirinkimu tarp integracijos į Vakarus ir grįžimo į prorusišką įtakos lauką. PAS pergalė sustiprino M. Sandu pozicijas ir išryškino Moldovos geopolitinės krypties pokytį, kuris gali lemti šalies santykius tiek su ES, tiek su Maskva ateityje.
