Kolektyvinė sutartis pakibo „ant plauko“: mokytojų atlyginimų augimas stringa
Švietimo bendruomenė kaltina Vyriausybę laužant pažadus dėl mokytojų algų didinimo, tačiau premjerė Inga Ruginienė tvirtina, kad įsipareigojimai bus išlaikyti. Nepaisant kilusio nepasitenkinimo, valdžia tikina, jog mokytojų atlyginimai augs taip, kaip numatyta kolektyvinėje sutartyje, nors biudžete tam trūksta pinigų.
Pagal pernai atnaujintą švietimo šakos kolektyvinę sutartį, iki 2028 metų mokytojų atlyginimai turi kasmet didėti penkiais procentais daugiau nei prognozuojamas šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas. Finansų ministerijos prognozė rodo, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis didės 7,3 procento, todėl pedagogų algos nuo sausio turėtų kilti 7,65 procento[1].
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga reikalauja laikytis sutarties ir siūlo du variantus – arba padidinti atlyginimus nuo sausio 1 dienos 7,65 procento, arba, jei to nepavyks padaryti iš karto, rugsėjį pakelti 11,5 procento. Vyriausybė svarsto kompromisinį sprendimą – atlyginimus didinti palaipsniui, nuo metų pradžios ir vėliau dar kartą metų viduryje.
Vis dėlto Finansų ministerija pripažįsta, kad 2026–2028 metų biudžetuose lėšų gali pritrūkti, todėl mokytojų algų didinimui teks ieškoti papildomų šaltinių. Prezidento patarėjai ragina valdžią neatsitraukti nuo pasirašytų įsipareigojimų ir išlaikyti pasitikėjimą švietimo bendruomene.
Tuo tarpu švietimo bendruomenė nurodė svarstanti net apie streiką, jei atlyginimai nebus pakelti tiek, kiek buvo žadėta[2].
Nors Vyriausybė tikina ieškosianti sprendimų Seimo biudžeto svarstymo metu, švietimo bendruomenė skeptiškai vertina pažadus ir ragina aiškių veiksmų. Be konkrečių sprendimų, profesinė sąjunga sako, kad vieši patikinimai dėl lėšų „bus tų pinigų“ nebeturi jokios realios vertės.
Kitų metų biudžete viešojo sektoriaus atlyginimams papildomai skirta 438,4 milijono eurų, iš kurių 148,8 milijono planuojama skirti mokytojų, aukštųjų mokyklų darbuotojų ir sporto trenerių algų didinimui.
A. Sysas: mokytojų atlyginimų problemą galima išspręsti biudžeto svarstymo metu
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad situacija yra spręstina ir biudžeto svarstymo metu galima ieškoti kompromisų[3].
Pasak A. Syso, kolektyvinę sutartį reikia vykdyti nepriklausomai nuo to, kuri Vyriausybė ją pasirašė, o darbuotojai turėtų siekti geresnių socialinių sąlygų per sutartis. Jis pabrėžia, kad svarstymų metu bus galima atlikti pakeitimus, atsižvelgiant į švietimo bendruomenės poreikius, ir taip užtikrinti, kad sutarties įsipareigojimai būtų įgyvendinti.
Sysas mano, kad esama situacija nėra nei neįveikiama, nei kritinė, o biudžeto projekte numatytų lėšų dydis esą gali būti koreguojamas Seimo svarstymo metu. Jo nuomone, konstruktyvios diskusijos ir bendras darbas su švietimo atstovais leis rasti sprendimus, kurie derins fiskalinę drausmę su mokytojų atlyginimų didinimu.
Kitąmet didžiausias dėmesys – gynybai: numatomos didžiausios išlaidos istorijoje
Remiantis dabartiniu 2026 m. valstybės biudžeto projektu, Lietuvos švietimo sektoriui numatyta 4,75 mlrd. eurų – beveik 13 % daugiau nei 2025 m., kas leis didinti mokytojų atlyginimus vidutiniškai 93 eurais „į rankas“. Tuo pat metu augs minimalus mėnesinis atlyginimas iki 1 153 eurų, pensijos iki 750 eurų, o valstybė planuoja reikšmingas investicijas į gynybą ir infrastruktūrą.
Tačiau didėjantis biudžeto deficitas (2,7 % BVP, realiai iki 4,7 %) ir valstybės skola (45,3 % BVP) kelia klausimų dėl ilgalaikio finansinio tvarumo, todėl mokytojų algų augimas bus priklausomas nuo pajamų surinkimo sėkmės ir fiskalinės drausmės.
Plačiau apie tai skaitykite čia:
