JAV mokyklose – debatai dėl nesuderinamų švietimo ir LGBT temų
Kalifornijos pedagogė teigia, kad buvo atleista iš darbo po to, kai atsisakė skaityti knygas apie tos pačios lyties asmenų santykius vienerių-penkerių metų amžiaus mokiniams. Tomo Moro draugija (angl. Thomas More Society) pateikė ieškinį prieš „Bright Horizons“ ugdymo įstaigą, teigdama, kad šis mokyklų tinklo padalinys Los Andžele diskriminavo mokytojos Nelli Parisenkovos krikščioniškus įsitikinimus[1].
Ieškinyje teigiama, kad kai N. Parisenkova pradėjo dirbti „Bright Horizons“ 2018 m., tuometinis ugdymo įstaigos vadovas suteikė jai neoficialų sutikimą, kad ji neprivalės skaityti vaikams knygų, kuriose propaguojamos tos pačios lyties asmenų santuokos. Tačiau po ketverių metų mokyklos direktorė pasikvietė N. Parisenkovą į savo kabinetą ir pareiškė, kad jei mokytoja „nenori puoselėti įvairovės, tai čia jai ne vieta dirbti“.
„Bright Horizons“ atvirai remia LGBT bendruomenę, 2018 m. spalį šventė LGBT istorijos mėnesį, dalyvaudami paraduose ir skaitydami vaikams knygas LGBT tema. 2019 m. organizacija taip pat pritarė Lygybės aktui, kuriuo seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė būtų įtrauktos į federalinę kovos su diskriminacija politiką.
JAV diskusijos dėl LGBT temų įtraukimo į švietimo sistemą yra ypač aktualios ir dažnai neapsieina be ypač kraštutinių pažiūrų bei pozicijų. Iššūkius kelia ir skirtingose valstijose priimti įvairūs įstatymai, kurie mokymo programoms daro didžiulę įtaką.
Kalifornijos mokytoja dėl LGBT pasaulėžiūros netoleravimo buvo atleista iš darbo
Praėjusią savaitę N. Parisenkova padavė į teismą savo buvusį darbdavį po to, kai ji buvo atleista iš darbo ir su ja buvo netinkamai elgiamasi dėl jos religinio sprendimo atsisakyti skaityti vaikams knygas, kuriose aptariamos tos pačios lyties poros[2].
N. Parisenkova, kuriai atstovauja Tomo Moro draugijos teisininkai, ketverius metus dirbo „Bright Horizons“ ugdymo įstaigoje Studio Sityje ir rūpinosi penkerių metų ir jaunesniais vaikais.
Teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad N. Parisenkova žinojo apie LGBT tematikos medžiagą, kurią naudoja ugdymo įstaiga, tačiau iš pradžių nebuvo reikalaujama jos skaityti. Situacija pasikeitė balandžio mėnesį, kai Katy Callas, dirbanti šios mokyklos direktore, sužinojo apie N. Parisenkovos religinius prieštaravimus šiai medžiagai, atmetė jos prašymą dėl religinių sąlygų pritaikymo ir galiausiai sukūrė priešišką darbo aplinką, dėl kurios mokytoja buvo atleista iš darbo.
Ieškinyje taip pat teigiama, kad N. Parisenkovai, kuri yra uoli krikščionė, atsisakė skaityti LGBT tematikos knygas, nes jos pažeistų jos religinius įsitikinimus ir skatintų intymius santykius bei pasirinkimus, kurie prieštarauja jos tikėjimo mokymui.
„N. Parisenkova oficialiai kreipėsi į „Bright Horizons“ su prašymu suteikti religines sąlygas, kurios atitiktų jos ankstesnį neoficialiai patenkintą prašymą. „Bright Horizons“ atsakė kategoriškai atmesdama šį prašymą, – teigiama ieškinyje. – Vietoj to, „Bright Horizons“ nutraukė jos gyvybės draudimo išmokas, pareikalavo, kad ji baigtų perkvalifikavimo kursus įvairovės klausimais, ir paragino ją atsistatydinti iš pareigų.“
Ieškinyje „Bright Horizons“ darbuotojams pateikti ir keli kiti kaltinimai, įskaitant neteisėtu persekiojimu, nesugebėjimu užkirsti kelią diskriminacijai ir priekabiavimui, priekabiavimui dėl religijos.
Paulas Jonna, Tomo Moro draugijos specialusis patarėjas ir vienas iš N. Parisenovkos advokatų, jos atvejį apibūdino kaip skandalingą religinės diskriminacijos pavyzdį:
„Jie bandė priversti ją išeiti iš darbo priekabiavimu ir bauginimu. Kai ji negalėjo grįžti į darbą, nes jie atmetė jos prašymą, jie ją atleido. Diskriminacija negali būti labiau diskriminuojanti nei tai. Tai neetiška ir akivaizdžiai neteisėta.“
1986 m. įkurta bendrovė „Bright Horizons“ turi šimtus ugdymo įstaigų padalinių visame pasaulyje, visame tinkle dirba daugiau kaip 26 000 darbuotojų.
Neįtikusios mokytojų pažiūros – priežastis išmesti iš darbo
Situacijų, kai dėl savo konservatyvių pažiūrų pedagogai yra priverčiami išeiti iš darbo, pasitaiko vis dažniau. Neseniai rašėme apie panašią situaciją ir Europoje.
Airijoje translyčio mokinio konfliktas su mokytoju baigėsi šio nuteisimu. Vidurinės mokyklos mokytojas Enochas Burke’as buvo pasiųstas į kalėjimą už Aukštojo teismo nutarties pažeidimą.
Mokytojui buvo skirtas draudimas lankytis mokykloje ar užsiimti ugdymo veikla po konflikto, kilusio su transseksualiu mokiniu ir jo šeima. Ginčas prasidėjo dėl to, kad jis atsisakė kreiptis į lyties keitimo procesą pradėjusį mokinį „jie”, o ne „jis”, kaip gegužės mėnesį oficialiai prašė mokinys ir jo tėvai.
Net ir sulaukęs draudimo lankytis mokykloje, mokytas vis tiek atsisakė imti apmokamų atostogų ir vietoje to sėdėjo tuščioje klasėje, pareiškęs, kad atvyko dirbti. Galiausiai vyras buvo pripažintas kaltu dėl nepagarbos teismui. Teisėjas pažymėjo, kad sprendimas įkalinti vyrą buvo priimtas atsižvelgiant į tai, ar buvo sąmoningai pažeista teismo nutartis, o ne į vyro asmenines pažiūras ir santykius su darbdaviu.
Paklausus, kodėl E. Burke’as nepakluso teismo sprendimui, uždraudusiam jam lankytis mokyklos teritorijoje, jis pareiškė, kad tai pažeistų jo sąžinę ir tikėjimą.
Lietuvoje taip pat jau buvo panaši situacija
Lietuvoje analogiškų situacijų taip pat būta. Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytojos Loretos Raudytės pavardė per visas žiniasklaidos priemones nuvilnijo prieš penkerius metus. Tuomet kilo skandalas, kai viena absolventė socialiniame tinkle pasidalijo tikybos mokytojos per pamokas rodytomis skaidrėmis apie homoseksualus.
Tuomet mokytoja skundėsi, jog, regis, nuoširdžiai ir sąžiningai dirbo savo darbą, o per dieną tapo didžiausia nusikaltėle.
LGBT temos priešina tiek pedagogus, tiek tėvus ir moksleivius
Seksualumo, lytiškumo, lytinės tapatybės ir LGBT temos bent jau JAV skaldo ne tik visuomenę, tačiau ir švietimo sistemos narius bei bendruomenę. Jei viena pusė teigia, kad šiomis temomis diskutuoti yra būtina, kiti teigia, kad taip neigiamai paveikiamas vaikų vystymasis.
Vis dėlto, akivaizdi priešprieša ir konfliktai tarp skirtingų pažiūrų bendruomenių taip pat kelia įtampą tiek moksleiviams, tiek jų šeimoms bei patiems mokytojams[3].
Dalis pedagogų nesijaučia užtikrinti, ar gali su moksleiviais diskutuoti vienomis ar kitomis temomis. Baiminamasi, kad daliai informacijos gali prieštarauti konservatyvūs moksleivių tėvai. Kiti akcentuoja, kad informacijos nutylėjimas ar ignoravimas kenkia patiems vaikams.
Aiškumo situacijai nesuteikia ir kiekvienoje valstijoje skirtingi bei nuolat kintantys švietimo įstatymai. Pavyzdžiui, Floridos valstijoje galiojantis įstatymas draudžia pamokas apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę nuo darželio iki trečios klasės. Alabamos gubernatorius taip pat pasirašė panašų į Floridos įstatymą, draudžiantį pamokas tomis pačiomis temomis mokiniams nuo darželio iki penktos klasės[4].
Montanoje, Tenesyje ir Arkanzase praėjusiais metais priimti įstatymai, pagal kuriuos mokyklos privalo iš anksto pranešti šeimoms apie pamokas apie lytinę tapatybę ir seksualinę orientaciją ir leisti tėvams atsisakyti tokių pamokų. Ohajas, Luiziana ir Pietų Karolina svarsto tokius pat apribojimus kaip Floridos.
Šios diskusijos anaiptol nėra naujos: jau ištisus dešimtmečius vyksta ginčai dėl to, ko vaikai turėtų mokytis apie lytį ir seksualumą mokykloje, tačiau ekspertai teigia, kad šis momentas yra išskirtinis dėl pasiūlymų skaičiaus ir jų plitimo greičio.
Lietuvoje lytinio švietimo stoka jau seniai yra problema
Tuo tarpu Lietuvoje lytinis švietimas bei jo stoka jau seniai yra problema. Dabar, visuomenei liberalėjant, papildomus iššūkius kelia ir LGBT temų įtraukimas į diskusiją.
Pagal naujus ugdymo planus, jau greitu metu lytiškumo ugdymo temos bus nagrinėjamos Gyvenimo įgūdžių bei Sveikatos ugdymo bendrojo ugdymo programose.
Šiuos užsiėmimus po galutinių pokyčių planuojama pradėti dėstyti visose šalies mokyklose. Visgi, programose aptinkamos kontroversiškos sąvokos ir dėmesio trūkumas svarbiausioms temoms.
Ekspertai pastebi, kad Lietuvos mokyklų lytiškumo ugdyme ir toliau bus pasigendama esminių komponentų, pavyzdžiui, moksliniais faktai grįsto švietimo apie kontracepciją, lytiškai plintančias ligas bei seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir jų įvairovę[5].
Seimo narė Morgana Danielė kartu su „Laisvės partija“ taip pat kaip ir organizacija „Stebėk teises“ teikė raštus su pastabomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Nacionalinei švietimo agentūrai.
„Didžiausią rūpestį Sveikatos ugdymo programoje kelia tai, kad brandos laikotarpiu itin svarbios lytiškumo temos pateikiamos neobjektyviai. Jaunimui aktualu praktinės nėštumo ar lytiškai plintančių ligų prevencijos priemonės, kalbėti tik apie susilaikymą ar patį nėštumą negana“ , – sako nevyriausybinės organizacijos „Stebėk teises“ atstovės.
Vis dėlto, nėra aišku, ar į papildomus siūlymus bus atsižvelgta. Planuojama, kad nauji ugdymo programų dalykai bus implementuoti 2022–2023 metais. Sveikatos ugdymo dalykas numatomas kaip pasirenkamasis, bet Gyvenimo įgūdžių užsiėmimai būtų privalomi.
