Primityviai gyvenančios tautelės jaučiasi laimingos
Daugelis paprastai, arba kaip įprasta sakyti Vakaruose, primityviai gyvenančių pasaulio tautelių, nepaisant to, kad turi mažai pinigų arba visai jų neturi, yra patenkintos savo gyvenimu. Tokių išvadų priėjo Barselonos autonominio universiteto Ekologijos ir technologijos mokslų instituto (ICTA-UAB) mokslininkai. Tyrimai atskleidė, kad nemaža dalis visuomenių, nepaisant turimo nedidelio pinigų kiekio, gali pasigirti aukštu pasitenkinimo gyvenimu lygiu, nesunkiai sulyginamu su turtingųjų šalių rodikliais.[1]
Visuomenėje vyrauja nuostata, kad ekonominis augimas yra vienas patikimiausių vargingose šalyse gyvenančių žmonių gerbūvio užtikrinimo būdas. Globalūs pastarųjų dešimtmečių tyrimai kaip ir patvirtina šią strategiją, nes jie parodo, jog turtingųjų šalių gyventojai gerokai dažniau teigia jaučiantys pasitenkinimą savo gyvenimu. Toks pateikimas gali būti vertinamas kaip ženklas, kad laimingais gali būti tik turtingųjų šalių piliečiai. ICTA-UAB atliktas tyrimas, prie kurio prisidėjo ir Kanados Makgilo universitetas, leidžia suabejoti tokiais teiginiais ir ryšio tarp pinigų bei pasitenkinimo gyvenimu universalumu.
Duomenys netikslūs, nes apklausiami ne tie?
Daugelio globalių apklausų, tarkim tokių, kaip „World Happiness Report“, organizatoriai įprastai apklausia išsivysčiusių pramoninių šalių gyventojus. Ir tuo pat metu jie sėkmingai „pamiršta“ periferijoje gyvenančias nedideles bendruomenes, kur kasdienybėje pinigų apyvarta vaidina ypač mažą vaidmenį, o išgyvenimas susijęs su tuo, ką duoda gamta.
Pasaulio laimės ataskaita – nuo 2012 m. Jungtinių Tautų darniosios plėtros sprendinių tinklo skelbiama ataskaita. Šioje ataskaitoje, remiantis pasaulinės apklausos duomenimis, pateikiama informacija apie tai, kaip žmonės vertina savo gyvenimą daugiau nei iš 150 pasaulio šalių.[2]
Atlikdami savo tyrimą, ICTA-UAB mokslininkai apklausė 2966 vietos gyventojus iš 19-os po visą pasaulį išsimėčiusių regionų. Iš jų tik 64 proc. namų ūkių turėjo nors kokias nors pinigines pajamas. Pasak tyrimo autoriaus Eriko Gelbreito, rezultatai parodė, kad nemaža dalis jokių pinigų neturinčių asmenų teigė esantys visiškai patekinti savo gyvenimu. Šie rodikliai buvo analogiški fiksuojamiems išsivysčiusiose šalyse.
Vidutinis pasitenkinimo gyvenimu lygis mažosiose bendruomenėse 10 balų skalėje siekė 6,8 balo. Tiesa, toli gražu ne visi pripažino, kad yra visiškai laimingi ir vietomis šis rodiklis tebuvo 5,1 balo. Kita vertus, keturiuose regionuose vidutinis balas buvo didesnis negu 8, kas, remiantis kitų apklausų duomenimis, yra tipiška turtingoms Skandinavijos šalims. Rezultatai koreliuoja su suvokimu apie tai, jog žmonių bendruomenės gali palaikyti ganėtinai aukštą savo narių pasitenkinimo gyvenimu lygį ir tai nebūtinai susiję su dideliais materialiniais turtais, vertinamais pinigine išraiška.
Laikas į gyvenimą pažvelgti naujai?
Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį į dar vieną įdomų niuansą.
„Stipri koreliacija, dažnai fiksuojama tarp pajamų ir pasitenkinimu gyvenimu, nėra universali ir įrodo, kad technologiškai išsivysčiusių šalių pramonės kuriami turtai nėra fundamentalia laimingo žmonių gyvenimo sąlyga“, – pabrėžė vyresnioji tyrimo autorė Viktorija Rejes Garsija iš ICTA-UAB.
Gauti rezultatai verčia kitaip pažvelgti į stabilumą bei žmogišką laimę, kadangi jie pateikia neginčijamus įrodymus to, jog daug išteklių reikalaujantis ekonominis augimas nėra būtinas norint pasiekti subjektyvų pasitenkinimo gyvenimu lygį.
Taip pat tyrimo autoriai akcentavo, kad nors dabar jie jau žino, kad daugelis žmonių iš įvairių bendruomenių teigia gyvenantys gerai, jie vis dar nežino, kodėl taip vyksta. Remiantis ankstesnių darbų rezultatais, šeima, socialinė parama ir santykiai, dvasingumas ir ryšys su gamta taip pat yra svarbūs, įtakos laimės pojūčiui turintys, veiksniai.
E. Gelbreito nuomone, gali būti, kad skirtingas visuomenes šie aspektai veikia skirtingai.
„Tikiuosi, kad turėdami daugiau žinių apie tai, kas daro gyvenimą geresniu esant skirtingoms sąlygoms, galėsime padėti likusiems jausti didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir tuo pat metu prisidėsime prie stabilaus vystymosi krizės įveikimo“, – apibendrino jis.[3]
