Vyriausybės padaryti mokesčių reformos pakeitimai – tik kosmetiniai?
Finansų ministerijos stumiama mokesčių reforma su ją lydinčia nuomone apie „gyvulių ūkį“, panašu, nenusisekė. Jai nepritratė net koalicijos partneriai, tad Vyriausybei teko sėsti ir ją tobulinti. Su patobulinimais vėl grįžtama pas Seimo narius, tačiau panašu, kad to, kas padaryta, nepakanka. Rimtų pokyčių nemato ir verslininkai, kurie sako, kad tokia reforma atneš daugiau blogo, nei gero.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad reformos pakeitimai lems, kad sumažės pajamų nelygybė.
„Į ką daug metų tarptautinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje fiksuojama didelė pajamų nelygybė. Vienas iš siūlomų sprendimų yra, kad mes į pajamas žiūrėtume tolygiau. Kapitalo pajamų apmokestinimas yra viena iš silpnųjų sričių, pasižiūrime, kas uždirba daugiausiai ir pasižiūrime į jų sumokamą efektyvųjų mokesčio tarifą ir mes matome, kad tai praktiškai yra regresinė sistema.
Vienas iš siūlymų yra sumuoti pajamas nepriklausomai, kokiu būdu jos yra gautos ar uždirbtos: jei jos siekia 60 VDU per metus, atsiranda papildomas 5 proc. tarifas, o pajamos, kurios pasiekia 100 VDU per metus, apmokestinamos 7 proc. tarifu“, – kalbėjo M. Lingė teigdamas, kad tai šiek tiek prisidėtų prie mokestinio tarifo subalansavimo.
Tačiau jam nepritaria net to paties komiteto nariai. Štai Valius Ąžuolas sako, kad Finansų ministrė apskritai meluoja, o mokesčiai didinami visiškai neproporcingai tiems, kurie neturėdami dalies garantijų bando užsidirbti sau duonos kąsnį.
„Gaila, kad Finansų ministrė meluoja. Palyginkime skirtingas verslo veiklas – UAB ir individualią veiklą. UAB apmokestinimas 20 proc., o individualiai veiklai apie 40 proc. Individualiai veiklai apmokestinimą nori didinti.
Paimkime darbo santkyių apmokestinimą – siūloma, kad bankininko apmokestinimas būtų mažesnis, nei kasininkės.
Paimkime nekilnojamojo turto mokestis, kai milijonieriams siūloma mažinti mokestį, tvartelių, daržinėlių savininkams, kurie nemoka NT mokesčio, siūloma nustatyti mokestį iki 1 proc. Tai nėra teisinga“, – įsitikinęs Seimo narys.
Jam antrino ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, teigdamas, kad pakeitimai tėra kosmetiniai ir jie atsirado apskritai tik todėl, kad jiems nepritarė koalicijos partneriai. Na, visuomenės spaudimas gal taip pat davė savo.
„Išskirkime tam tikras veiklas, kurioms nebeleistume suteikti individualios veiklos statuso, jei veikla generuoja labai daug pajamų, ir nebeliks jokių klausimų.
Šiais metais ir pasaulio banko ekspertai laikėsi Lietuvoje ir tarptautinės valiutos fondo atstovai, jie aiškiai pasisakė, kad reikia mažinti pajamų, gaunamų per darbo santykius, mokesčius ir didinti mokesčius kapitalui“, – kalbėjo A. Butkevičius[1].
Pasak premjerės, išmintingi Seimo nariai reformai pritartų
Akivaizdu, kad valstybei trūksta pajamų, todėl ir yra stumiama mokesčių reforma, kuri leistų sugeneruoti gausesnį biudžetą.
„Tai ta prasme, jeigu paketas pasidarys toks, kad biudžeto pajamos vien tik mažėja, tuo pačiu metu augant pareikalavimams valstybėms išlaidoms, ir dėl švietimo, ir dėl krašto apsaugos susitarimų, ir dėl infrastruktūros bei kitų objektyvių aplinkybių, tuomet akivaizdu, kad geriau jokio paketo negu toks“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė premjerė Ingrida Šimonytė sakydama, kad tikisi, jos parlamentarams užteks išminties išalikyti paketą ribose, kurios nubrėžtos jau dabar.
Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje numatomi iš viso septyni pakeitimai, lyginant su pirmuoju pateiktu variantu. Numatomi pakeitimai individualia veikla užsiimantiems žmonėms, lengvatų reguliavimas, Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimai bei minimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos nustatymas[2].
Lietuvos pramonininkų konfederacija reformai linkę nepritarti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad sunku net suskaičiuoti, kiek jie teikė siūlymų mokesčių reformai, tačiau jie buvo atmesti.
„LPK įsitikinimu, tik glaudus politikų ir verslo bendradarbiavimas ir tinkamas susiklosčiusių aplinkybių vertinimas leistų priimti pagrįstą ir šalies situacijai adekvačią mokesčių reformą.
Tačiau toks dialogas užima daug laiko, nes ir verslo bendruomenėje, ir politikoje, ypač kai ant nosies treji rinkimai, interesų labai daug“, – sako V.Janulevičius.
Jis akcentuoja, kad Lietuvos ekonomikai įžengus į recesiją, gyvybiškai svarbu išsaugoti tai, ką turime dabar. Vis dėlto jis sako suprantantis ir šalies valdžią, kuri turi padaryti kažkokius mokestinius pakeitimus.
„Todėl pasirinkome ne aklai ginti savo interesus, bet siūlome neišbalansuoti šalies ekonomikos naujais mokesčiais gyventojams ir verslui ir iš to atsirandančiais naujais biurokratiniais mechanizmais. Kartu su verslo partneriais siūlome išeitį – įvesti visuotinį nekilnojamojo turto apmokestinimą, kuris užtikrintų ne tik viešųjų paslaugų teikimui reikalingų pajamų surinkimą į valstybės biudžetą, bet ir galiausiai būtų pakankamas tam, kad verslui reikalingos suspenduotos RRF lėšos būtų atlaisvintos“, – teigė pramonininkų konfederacijos prezidentas[3].
Socdemai sako, kad reforma su pakeitimais dar blogesnė
Na, o socialdemokratai vis dar kratosi mokesčių reformos ir sako, kad konservatoriai ja bando išmokėti duoklę turtingiesiems, o padaryti pakeitimai ne tik, kad nieko gero nepadarė, bet ir dar pablogino situaciją.
„Deja, tai, ką šiandien į Seimą neša konservatoriai yra ne kas kita kaip duoklė turtingiesiems. Nors pirminis reformos variantas buvo tikrai netobulas, konservatoriai sugebėjo jį dar labiau nususinti. Štai GPM įstatymo projekte numatoma nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinti bendrų metinių gyventojo pajamų ribą, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Kitaip tariant, ypač turtingiems žmonėms konservatoriai nusprendė mokesčius sumažinti. Iš kur atsirado toks kūlverstis? Kodėl griaunama tai, kas buvo teisinga?“,– rašo socialdemokratai savo socialiniame tinkle[4].
Reformą bandė vėl prakišti paskubomis
Na, o pačią reformą su pakeitimais Vyriausybė Seimo nariams bandė prakišti greituoju būdu. Vos pateikė dokumentus, ir jau norėjo svarstymo Seime.
„Taigi savarankiškai dirbantys turčiai uždirbantys po 600 eurų per mėnesį į rankas pagal dabartinį projektą turės mokėti apie 20 eurų daugiau mokesčių.
Gali būtų, kad šios klaidos įvyko dėl skubos, tačiau ta skuba yra ne vietoje ir nelaiku, nes mokesčių reformai parengti turėjo daugiau nei 2,5 metų.
Tokiu būdu mano nuomone vyriausybė tyčiojasi iš Seimo narių“, – teigia parlamentarės Ligitos Girskienės patarėjas Arminas Mockevičius.
Jis sako, kad mokesčių sistema ypač jautrus dalykas nuo kurio priklauso šalies konkurencingumas, soc. teisingumas ir valstybės patikimumas, todėl bet kokia skuba daro milžinišką žalą valstybei, nes iš visų planuotų teigiamų pakeitimų liko tik investicinė sąskaita, o kiti yra kosmetiniai pastumdymai, kurie pridarys nepatogumų gyventojams ir nepridės jokio teisingumo[5].
