Šimkus: ekstremaliu atveju kortelėmis būtų galima pirkti tik maistą, vaistus ir degalus
Net ir dingus elektrai ar nutrūkus ryšiui, gyventojai Lietuvoje galėtų atsiskaityti banko kortelėmis už būtiniausias prekes. Tokią galimybę numato Lietuvos banko planuojami sprendimai, apie kuriuos kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Visgi, ne visas prekes įsigyti pavyks, o pinigų limitas bus nustatytas iš anksto.
Pasak G. Šimkaus, ekstremalios situacijos atveju būtų naudojamas vadinamasis mokėjimo kortelių „offline“ režimas. Tai reiškia, kad atsiskaitymai galėtų vykti net ir tada, kai neveikia interneto ryšys ar elektros tiekimas. Tokiu atveju gyventojai galėtų naudoti tas pačias banko korteles, kurias turi dabar[1].
„Būtų galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, net ir tomis, kurias dabar turime, jeigu dingtų elektra ir nebūtų ryšio. Tai vadinamas offline režimas. Tomis kortelėmis būtų galima atsiskaityti už nustatytą sumą, kiek reikalinga savaitei reikalingiausių prekių konkrečiai. Tai yra: maistas, vaistai, degalinės“, – aiškino Lietuvos banko vadovas.
Anot jo, iš anksto nustatytas limitas būtų skirtas tam, kad žmonės galėtų įsigyti būtiniausių prekių savaitei, net jei įprastos mokėjimų sistemos laikinai neveiktų. Tokia sistema padėtų užtikrinti, kad krizės ar kitų ekstremalių situacijų metu gyventojai neprarastų galimybės apsirūpinti svarbiausiais kasdieniais dalykais.
Skaitmeninis euras ateina: mokėjimai veiktų net be ryšio
Tuo tarpu Europos Sąjunga planuoja įvesti skaitmeninį eurą, kuris būtų nauja Europos centrinio banko leidžiama viešųjų pinigų forma, veikianti skaitmeninėje erdvėje visoje euro zonoje. Ši iniciatyva siekia sumažinti priklausomybę nuo tarptautinių mokėjimo sistemų ir sukurti vieningą, patikimą atsiskaitymų infrastruktūrą visose ES valstybėse.
Skaitmeninis euras būtų prieinamas tiek gyventojams, tiek verslui, o atsiskaitymai galėtų vykti net ir be interneto ar mobiliojo ryšio – vadinamuoju „offline“ režimu. Tokiu atveju mokėjimai vyktų tiesiogiai tarp mokėtojo ir gavėjo, panašiai kaip naudojant grynuosius pinigus, o vartotojų privatumas būtų saugomas.
Numatoma, kad gyventojai galės patys pasirinkti atsiskaitymo būdą – naudoti grynuosius, mokėjimo korteles arba skaitmeninį eurą, kuris ilgainiui galėtų tapti viena pagrindinių mokėjimo priemonių. Projektas šiuo metu yra parengiamojoje stadijoje: teisės aktus planuojama priimti 2026 metais, o bandomasis sistemos diegimas galėtų vykti 2027–2029 metais.
Lietuvai tai galėtų reikšti mažesnę priklausomybę nuo užsienio mokėjimų operatorių ir didesnį finansinį saugumą, nors vis dar diskutuojama dėl privatumo apsaugos, komercinių bankų vaidmens ir bendro sistemos poveikio finansų sektoriui.
Kiek grynųjų turėti namuose?
Vis dėlto, finansų ekspertai pabrėžia, kad vienas svarbiausių pasirengimo žingsnių yra turėti pakankamą grynųjų pinigų rezervą. Rekomenduojama namuose laikyti sumą, kuri padengtų bent 3–6 mėnesių būtiniausias šeimos išlaidas. Pavyzdžiui, jei kas mėnesį pagrindiniams poreikiams – maistui, vaistams, vandeniui ar degalams – išleidžiama apie 600 eurų, saugi atsarga galėtų siekti maždaug 1800–3600 eurų grynaisiais[2].
Ekspertai aiškina, kad rimtos krizės ar karo atveju finansinė sistema gali veikti ribotai – bankomatai greitai ištuštėja, o atsiskaitymai kortelėmis gali būti sutrikę. Todėl grynieji pinigai tampa itin svarbūs pirmosiomis krizės dienomis.
Specialistai pataria dalį santaupų laikyti smulkesnėmis kupiūromis, pinigus saugoti patikimoje vietoje, o finansinį saugumą stiprinti ir diversifikuojant santaupas – dalį jų laikyti skirtinguose bankuose ar net užsienio finansų institucijose. Be to, ekonomistai rekomenduoja apsvarstyti investicijas į auksą ar sidabrą, kurie neramumų metu dažnai išlaiko vertę ir gali tapti papildoma finansine atsarga.
