<h2>Nipos virusas pasižymi dažnomis mutacijomis ir nenuspėjamumu</h2>
<p>Koronaviruso vakcinas kūrusios farmacijos bendrovės ir toliau aktyviai užsiima skiepų kūrimu. Šį kartą „Moderna“ nusprendė imtis kito viruso mRNR vakcinos kūrimo – bendrovė jau atlieka klinikinius Nipos viruso skiepo tyrimus. Pasak „Moderna“ atstovų, šis virusas pasižymi dideliu mutacijų skaičiumi ir yra laikomas galinčiu sukelti dar vieną pandemiją ar net tapti biologinio terorizmo instrumentu.</p>
<p>„Moderna“ pirmoji sukūrė informacinės RNR (mRNR) gydymo metodus ir vakcinas. Prieš savaitę ši biotechnologijų gigantė paskelbė apie pirmojo klinikinio tyrimo etapo pirmajam dalyviui suleistą pirmąją vakcinos dozę nuo Nipos viruso (NiV).</p>
<p>Bendrovė vakciną sukūrė bendradarbiaudama su Nacionaliniam alergijos ir infekcinių ligų institutui (NIAID) prie Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) priklausančiu Vakcinų tyrimų centru (VRC). Tai yra pirmasis mRNR-1215 tyrimas su sveikais suaugusiaisiais, kuriuo siekiama įvertinti, kiek saugi ir naudinga yra NiV mRNA vakcina. Stephane Bancelis, „Moderna“ vyriausiasis vykdantysis direktorius, sakė[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Mūsų partnerystė su NIAID siekiant sukurti mRNR-1215 nuo Nipos viruso atspindi mūsų įsipareigojimą iki 2025 m. sukurti 15 vakcinų programų portfelį, skirtą naujoms ar nepakankamai tiriamoms infekcinėms ligoms, keliančioms grėsmę pasaulinei sveikatai. Kadangi Nipos virusas yra mirtinas patogenas, nuo kurio šiuo metu nėra nei vakcinos, nei gydymo, „Moderna“ nekantrauja į šią partnerystę su NIAID įtraukti savo mRNR patirtį, tikėdamasi sustabdyti viruso galimybes tapti pandeminiu ir apsaugoti mūsų pasaulio piliečių sveikatą.“</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, šis virusas nėra paplitęs Europoje ir apskritai iki šiol kėlė tik neženklius protrūkius Malaizijoje bei Singapūre. Tačiau Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas vis tiek džiaugiasi nauju atradimu:</p>
<blockquote>
<p>„Nepamenu, kad šis virusas būtų buvęs diagnozuotas Lietuvoje, tačiau esmė kelionėse – pasaulis mažas, o lietuviai daug, aktyviai ir plačiai keliauja po visą pasaulį, po egzotinius kraštus ir į endemines zonas taip pat. Tad kuo saugesnė aplinka bus, net kai grėsmė toli nuo mūsų, tuo geriau visiems, tiek asmenine, tiek bendrąja, visuomenės sveikatos prasme.“</p>
</blockquote>
<h2>Nipos virusas pirmą kartą identifikuotas prieš daugiau nei 20 metų</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nipah_virus_vaccine.jpg" alt="" /></p>
<p>Nipos virusas[2] buvo identifikuotas ir izoliuotas 1999 metais, per encefalito ir kvėpavimo ligų protrūkį Malaizijoje bei Singapūre. Tuo metu virusu sirgo su kiaulių verslu glaudžiai susiję arba patys kiaules auginantys žmonės.</p>
<p>Ši virusinė infekcija priklauso <em>Paramyxoviridae</em> šeimos Henipavirusų genčiai ir nors ja sirgo kiaulių augintojai, tačiau atsižvelgiant į ryšį su Hendra virusu, imta tirti šikšnosparnių rūšis ir <em>Pteropus</em> genties skraidančiąsias lapes, kurios vėliau buvo pripažintos Nipos viruso priežastimi.</p>
<p>Kai prieš daugiau nei 20 metų buvo rastas Nipos virusas, jis sukėlė lengvą kiaulių ligą. Tiesa, tuo pačiu buvo registruota beveik 300 susirgimo atveju tarp žmonių ir daugiau kaip 100 mirčių. Tuo metu buvo sunaikinta daugiau nei milijonas kiaulių ir po šio protrūkio apie Nipos virusą nei Malaizijoje, nei Singapūre niekas nebegirdėjo.</p>
<p>Tačiau 2001 metais Nipos virusas buvo identifikuotas Bangladeše, jį ir vėl radus žmonių tarpe. Tiesa, tai buvo mutavęs Nipos viruso variantas, o ne identiškas rastam 1999 metais.</p>
<p>Tais pačiais metais ši virusinė infekcija buvo nustatyta ir Siliguri, Indijoje, kur žmogus užsikrėtė nuo kito žmogaus ligoninėje. Nuo tada Bangladeše Nipos virusas registruojamas beveik kasmet, o Indijoje buvo pastebėtas irgi kelis kartus.</p>
<h2>Užsikrečiama tiesioginio kontakto metu, požymiai išryškėja po 5–14 dienų</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nipah_virus_can_be_trasmitted_by_pigs.jpg" alt="" /></p>
<p>Nipos virusas perduodamas tiesiogiai kontaktuojant su sergančiaisiais – tiek infekuotais šikšnosparniais ar kiaulėmis, tiek ir Nipos virusu užsikrėtusiais žmonėmis.</p>
<blockquote>
<p>Indijoje ir Bangladeše šio viruso atvejų, kai jis perduodamas iš žmogaus žmogui, pasitaiko reguliariai. Tačiau masiškų susirgimų, kurie išplistų visame pasaulyje ar didesnėje dalyje žemyno, nebuvo registruota niekada.</p>
</blockquote>
<p>Po užsikrėtimo inkubacinis periodas trunka 5–14 dienų. Po to prasideda virusui būdingi požymiai: 3–14 dienų karščiuojama, vargina galvos skausmas, mieguistumas, dezorientacija ir net psichinis sumišimas. Kai kuriais atvejais simptomai perauga į komą, kuri ištinka po 24–48 valandų nuo negalavimų pradžios.</p>
<p>Šis virusas pasižymi pakankamai didele tikimybe, jog bus sergama sunkiai ar net ištiks mirtis. Sunkūs neurologiniai ir klinikiniai požymiai pasireiškia maždaug pusei susirgusiųjų. 1999 metais vykusio protrūkio metu apie 40 % hospitalizuotų dėl sunkių nervinių simptomų pacientų galiausiai buvo konstatuota mirtis.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau svarbu įsidėmėti, jog apsisaugoti nuo Nipos viruso pakankamai lengva – tereikia neturėti artimo kontakto su sergančiais gyvūnais ir žmonėmis. Be to, reikėtų nevartoti termiškai neapdorotų datulių palmių sulčių.</p>
</blockquote>
<p>Susirgus, be to, kad sergantieji turėtų būti izoliuojami, konkretaus gydymo nėra.</p>
<p>Atliekant laboratorinius tyrimus paaiškėjo, jog ribavirinas yra veiksmingas prieš šį virusą[3]. Ribavirinas yra antivirusinis vaistas, naudojamas gydyti hepatitui C, RSV infekcijai ir kai kurioms hemoraginėms karštligėms. Tiesa, kol kas ribavirinas nėra išbandytas su žmonėmis ir nėra aišku, ar tikrai gali būti naudingas kovoje su Nipos virusu.</p>
