Atlyginimas didės ne visiems, bet mokesčiai kils visur vienodai
Nuo šių metų valdantiesiems priėmus sprendimą kelti minimalųjį mėnesinį atlyginimą, jau dabar bijoma, kad kylant jam, į skurdą bus įtraukti ne tik gyventojai, bet ir virš bedugnės pakibs verslai, kuriems ženkliai didės mokesčiai. Tam pritaria ir asmeninė finansų patarėja Odeta Budrikė, kuri yra įsitikinusi, jog šalyje kylantis minimumas papildys ne pačių gyventojų kišenes, bet tik valstybės biudžetą. O štai darbuotojai, uždirbantys daugiau nei minimalųjį atlyginimą esą pradės spausti darbdavius jiems mokėti daugiau – juk paslaugos visiems brangsta vienodai.
O. Budrikė įsitikinusi, kad džiaugtis valdančiųjų pametėtu „saldainiu“ dėl šiemet kylančio MMA – dar anksti. Anot jos, kartu su algomis kils ir visi kiti mokesčiai, tad gyventojai jokio pagerėjimo nepajus, o nuo 4,47 Eur iki 5,14 Eur padidėjęs minimalus valandinis užmokestis neamortizuos gerokai šoktelėjusių kainų[2]. Ekspertė įsitikinusi, kad iš valdžios sklindanti retorika neva žmonėms smarkiai didės algos, yra klaidinanti.
Pasak O. Budrikės, žmonių pajamos ženkliai didėtų tuo atveju, jeigu būtų iki minimaliosios algos padidinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). O štai šiuo atveju MMA kėlimas tėra tik paslėptas mokesčių didinimas.
MMA kilimas, pasak finansų patarėjos, labiausiai neigiamai palies dirbančius su verslo liudijimu, individualia veikla ar mažąja bendrija – būtent jie esą nepajus jokio MMA didėjimo, bet atgal gaus stipriai padidėjusius mokesčius. Pastarieji smarkiai išaugs ir tiems, kurie į užsienį siųs komandiruojamus darbuotojus.
„Didėjantis MMA reiškia, kad mokantiems VSD (valstybinio socialinio draudimo) įmokas pensijai užsitikrinti, jos padidės 15 proc., nes jos yra skaičiuojamos nuo MMA dydžio. Taip pat 15 proc. brangsta verslo liudijimo mokestis, mokamas „Sodrai“. Tiek pat didėja ir mėnesinės PSD (privalomo sveikatos draudimo) įmokos, kurias moka patys gyventojai. Tai reiškia, kad tiems, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymas, turi mažąsias bendrijas, taip pat yra individualių įmonių savininkams PSD kitais metais didės nuo 50,95 Eur/mėn. iki 58,63 Eur/mėn.“ – teigė O. Budrikė[2].
MMA kilimas įneš chaoso į įmones, taps sudėtingas žmonių įdarbinimas daliai dienos
Kaip pastebi finansininkė, dėl kylančio MMA vis didesnis svoris kris ant verslininkų pečių: nuo 1204,5 iki 1386 eurų didėja riba, kurią pasiekus nėra apmokestinami dienpinigiai, darbdaviams teks sumokėti 15 proc. daugiau mokesčių „Sodrai“ nuo darbuotojų, uždirbančių minimalųjį atlyginimą, reikės sudaryti darbo sutarties pakeitimus dėl pasikeitusio darbo užmokesčio, jei darbo sutartyje nėra nurodytos konkrečios sumos ir nėra nustatytas automatinis darbo užmokesčio indeksavimas didėjant MMA.
Nauji pokyčiai taip pat lems ir sudėtingesnį darbuotojų, norinčių dirbti tik dalį dienos, įdarbinimą. Tai reikš, kad darbdaviai vangiau gali norėti įdarbinti vaikus auginančias mamas, mat tokiu atveju, darbinant tik daliai dienos, darbdavys mokesčius turės sumokėti nuo MMA, kuris dabar jau bus didesnis.
Atlyginimo augimo, pasak O. Budrikės, tikėsis ir darbuotojai, uždirbantys daugiau nei MMA – juk dabar pakilus minimaliems atlyginimams gali gautis tokia situacija, kad asmenys, uždirbę daugiau, gaus tiek pat, kiek ir uždirbantys minimumą.
Galiausiai visas atlyginimų kilimo maratonas nuguls ant klientų pečių, kuriems paslaugos brangs labiausiai. O tai labiausiai pasijus perkant būtinuosius produktus ir paslaugas, kurių kainoje reikšmingą dalį sudaro darbo užmokestis – tai yra duona, mėsa, pienas. Iš paslaugų: šiukšlių išvežimas, valymo paslaugos.
Kyla grėsmė verslui trauktis iš Lietuvos
Tuo tarpu O. Budrikės pastebėjimu, ne visas šalies verslas sugebės persiorientuoti prie augančių kaštų realybės. Daliai verslininkų esą gali tekti gerai pergalvoti, ar savo veiklą Lietuvoje vykdyti apsimoka. Finansininkės įsitikinimu, sunkiausiai šį etapą išgyvens maži šeimos verslai kaip antai rajono verslininkai, kurių įmonėse dirba vos keli darbuotojai.
O štai MMA kilimas esą Lietuvą vėl įsuks į užburtą ratą – mokesčiai kils, sparčiau nei ES didės ir Lietuvos vidinė infliacija. Pati O. Budrikė teigė jau matanti kaip keli jos klientai išsikėlė savo veiklą vykdyti į kitas šalis – Norvegiją, Vokietiją, taip pat pridūrė sulaukianti užklausų pasidomėti, kokia situacija yra kaimyninėse šalyse.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė, kad nuo šių metų uždirbančių minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ didėja 83 eurais, o MMA pakils iki 840 eurų prieš mokesčius[3]. Kils ir kitos išmokos: vidutinė senatvės pensija didės iki 542 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – iki 575 euru.
Lietuvoje gyvenantiems vienišiems asmenims su negalia ir vienišiems žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus skiriama vienišo asmens išmoka augs iki 35 eurų.
Bazinė socialinė išmoka didėja iki 49 eurų, šalpos pensijų bazė sieks 184 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis – iki 157 eurų.
Galime sulaukti priešingo efekto: didėjančios infliacijos ir nedarbo
Kritikos didinamam MMA negailėjo ir banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, įsitikinęs, kad ūgtelėjęs šalies minimumas gali atnešti priešingą rezultatą nei tikimasi[4]. Eksperto teigimu, daug saugiau būtų sparčiai didinti NPD ir minimalų atlyginimą galbūt peržiūrėti du kartus: nuo sausio pirmosios jį keliant šiek tiek kukliau ir tuo pačiu įsipareigojant jį dar kartą peržiūrėti nuo liepos pirmos, kai jau bus aiškesnis šalies ekonominis paveikslas.
Visgi, 15 proc. minimalaus atlyginimo kėlimas N. Mačiuliui pasirodė it „gerais norais grįstas kelias į pragarą“, mat tai esą pavirstų į galimai didesnę infliaciją ir nedarbo lygį.
MMA kėlimui iki 840 eurų nepritarė ir pramoninkų prezidentas Vidmantas Janulevičius, neslėpęs, kad jei situacija taps bloga, verslas pradės paleidinėti žmones, o pakilus atlyginimams teks mokėti ir didesnes išmokas[5].
