Seimas atvėrė kelią naujai rinkliavai už kolumbariumus
Mirus artimajam, Lietuvoje gali atsirasti dar viena finansinė našta – šįkart susijusi su laidojimu. Seimas pritarė įstatymo pakeitimams, kurie leis savivaldybėms imti mokestį už kolumbariumo nišas.
Savivaldybės už jų lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skyrimą galės imti vienkartinę rinkliavą, kurios dydį nustatys savivaldybės tarybos. Ketvirtadienį už tokią galimybę savivaldybėms suteiksiančias Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 23 parlamentarai.[1]
Iniciatyvos autorius Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tikisi, kad naujas reguliavimas paskatins savivaldybes statyti naujus kolumbariumus. Beje, anksčiau galiojusi tvarka leido joms surinkti lėšų jų statybai. Tačiau 2022 m. lapkričio mėnesį įsigaliojus Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisoms, savivaldybės prarado anksčiau turėtą tokią galimybę.
Manoma, kad privačiai rinkai perėmus šią paslaugą, kolumbariumai dėl didelės kainos ateityje gali tapti neprieinami gyventojams. Naujas reguliavimas dėl vienkartinės rinkliavos įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Šiuo metu Žmonių palaikų laidojimo įstatyme nustatyta, kad savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai.
Paveldėjimas suteikia ir naštą: kartu su turtu gali tekti perimti ir skolas
Tačiau finansiniai klausimai nesibaigia laidojimu. Mirus artimajam, paveldėtojams tenka spręsti ir kitą svarbų klausimą – ką iš tiesų jie paveldi.[2]
Mirus žmogui, jo artimieji per tris mėnesius turi teisę pareikšti pretenzijas į velionio palikimą. Tiesa, ant paveldėtojo pečių tokiu atveju gula ne tik brangaus žmogaus turtas, tačiau ir visos esamos skolos, už kurias atsakyti gali tekti ir savo asmeniniu turtu.
Pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio, iš anksto sužinoti apie visas galimas įpėdinio skolas įmanoma, tačiau nėra lengva. Dalis informacijos kaupiama viešuose registruose, tačiau pilno vaizdo dažnai nėra.
„Deja, daugiau informacijos nėra kaupiama ir sunku žinoti, ar mirusysis turėjo daugiau skolų“, – komentavo M. Stračkaitis.
Dalį skolų paveldėtojai sužino tik tada, kai kreditoriai patys kreipiasi dėl jų išieškojimo. Tai gali įvykti ir jau po to, kai palikimas priimtas.
„Per šį laiką įpėdiniai gali sužinoti apie skolas: kai kreditoriai patys kreipiasi ir pareiškia reikalavimus; kai įpėdiniai patys turi informacijos apie galimas skolas, pavyzdžiui, paskolos, lizingai, įsipareigojimai ir panašiai. <…> Svarbu suprasti, kad ne visos skolos gali būti žinomos jau priimant palikimą, nes kreditoriai gali pareikšti reikalavimus jau po to, kai įpėdinis priėmė palikimą, arba pavėluoti juos pareikšti per tris mėnesius ir prašyti teismo atnaujinti terminą (iki trejų metų). Todėl kartais susidaro situacijos, kai įpėdiniai palikimo priėmimo metu ne visada žino apie visas palikėjo skolas“, – pridūrė M. Stračkaitis.
Yra būdas apsisaugoti: kaip apie artimojo skolas sužinoti iš anksto?
Vis dėlto įstatymai numato būdą, kaip paveldėtojai gali apsisaugoti nuo netikėtai išlendančių skolų. Tai – palikimo priėmimas pagal turto apyrašą.
Neturint visos informacijos ir siekiant apriboti atsakomybę tik paveldimu turtu, palikimas gali būti priimamas sudarant paveldimo turto apyrašą. Tokiu atveju įpėdinis už skolas atsako tik tuo turtu, kurį paveldi, o ne savo asmeniniais pinigais ar turtu.
„Jeigu palikimas priimamas pagal turto apyrašą, notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis vykdyti turi pateikti per dvi savaites. Šiuos pavedimus vykdo antstoliai, kurie sudaro paveldimo turto apyrašą. Remdamasis teisiniu reglamentavimu, paveldimo turto apyrašą antstolis sudaro per mėnesį, o tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, antstolis turto apyrašą privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius. Paminėtina, kad įpėdinis sudarant turto apyrašą taip pat turi būti aktyvus ir pateikti visus reikalingus duomenis“, – teigė ekspertas.
Kai paveldi nepilnamečiai, toks apyrašas dažniausiai sudaromas visais atvejais, siekiant juos apsaugoti nuo galimų skolų.
„Taip siekiama apsaugoti nepilnamečių įpėdinių interesus, kad paveldėję turtą jie už mirusio palikėjo skolas neatsakytų ir savo turtu“, – teigė Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
Statistika rodo, kad tokia praktika naudojama, bet dar nėra vyraujanti. 2024 m. notarai išdavė 18 817 paveldėjimo teisės liudijimų, o vykdomųjų pavedimų dėl turto apyrašo sudarymo buvo 2 848.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad ši statistika rodo tendenciją, bet nėra visiškai tiksli, nes vienoje paveldėjimo byloje gali būti išduoti keli paveldėjimo teisės liudijimai arba gali būti išduoti pakartotiniai pavedimai dėl turto apyrašo sudarymo. Taip pat norisi atkreipti dėmesį, kad ne visais atvejais turto apyrašai yra reikalingi. Jeigu įpėdinis artimai bendravo su palikėju ir žino, kad jis skolų neturėjo, tai ir apyrašą sudaryti nėra būtina“, – statistiką komentavo M. Stračkaitis.
