Baltarusija incidentą su dronu pateikia kaip tyčinę provokaciją ir reikalauja Lietuvos paaiškinimų
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame tvirtina, kad sekmadienį Gardino srityje nukritęs bepilotis orlaivis pažeidė šalies oro erdvę, atskridęs iš Lietuvos Lazdijų rajono pusės. Minskas teigia, jog „atliktas nuolaužų tyrimas (…) rodo, kad Vakarų Europoje pagaminto bepiločio orlaivio maršrutas numatė skrydį virš Baltarusijos teritorijos, skrydį į Lenkiją ir grįžimą tuo pačiu maršrutu į pakilimo vietą Lietuvos teritorijoje“.
Baltarusijos pusė teigia, kad dronas mėtė mažas raudonos ir baltos spalvos vėliavėles, kurios atitinka Baltarusijos istorinę vėliavą – prodemokratinių protestų simbolį. Portalas „Naša Niva“ skelbia, kad orlaivio sparnų ilgis siekė 1,5 metro, korpuso ilgis – 91 centimetrą, viduje buvo navigacijos įranga, vaizdo kamera ir dvi 32 gigabaitų atminties kortelės[1].
Minskas incidentą vadina tiksline provokacija: „Baltarusijos pusė reikalauja iš Lietuvos: pateikti išsamią informaciją apie incidentą, įvykdyti tyrimą ir teisingumą, imtis priemonių užkirsti kelią tokiems incidentams ateityje“, – skelbiama Baltarusijos URM pareiškime.
Ministerija taip pat pareiškė, kad pasilieka teisę imtis „būtinų priemonių savo suverenitetui ginti“, o Lietuvos laikinajam reikalų patikėtiniui Erikui Vilkanecui esą buvo įteiktas oficialus protestas. Tačiau ši versija vėliau susvyravo, kai Lietuvos diplomatija pranešė apie kvietimą sužinojusi tik iš socialinių tinklų, o pats kvietimas diplomatą pasiekė tik po valandos.
Lietuvos institucijos atmeta Minsko versiją ir primena apie Baltarusijos vykdomas hibridines operacijas prieš Lietuvą
Lietuva kol kas nepatvirtina, kad dronas iš tiesų pažeidė Baltarusijos oro erdvę. Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Darius Buta pabrėžia, kad Minskas tokias istorijas kuria ne pirmą kartą: „Baltarusijos režimas jau ne pirmą kartą sukuria įvairias istorijas bei meta kaltinimus Vakarų valstybėms ir Lietuvai.“
Jis tvirtina, kad incidentas naudojamas atitraukti dėmesį nuo paties režimo keliamų rizikų: „Iš tikrųjų puiki proga dar kartą pasauliui priminti, kad būtent baltarusija yra atsakinga už tai, kad iš jos teritorijos kylantys kontrabandininkų balionai kelia grėsmę Lietuvos ir Europos civilinei aviacijai, keleiviams, mūsų visuomenei.“
NKVC atstovas primena ir kitus įtampos taškus: „Tai baltarusijos režimas savaitėmis laiko įkaitais Lietuvos vežėjų transportą ir kitą turtą, aiškiai deklaruodamas siekiantis neįgyvendinamų reikalavimų – politinių derybų.“ Lietuvos institucijos pastaraisiais mėnesiais ne kartą skelbė apie gausų kontrabandinių balionų antplūdį, dėl kurio buvo stabdomas Vilniaus ir kartą – Kauno oro uostų darbas.
Šios hibridinės operacijos aptariamos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, o Lietuvos institucijos yra ne kartą įvardijusios Baltarusiją kaip rizikos šaltinį. Lietuvos pusė primena ir platesnį kontekstą – po to, kai Vilnius apribojo pasienio punktų veiklą, Minskas ėmė sulaikyti Lietuvos vežėjus, neslepiant politinių tikslų.
Diplomatinis nesusikalbėjimas ir didėjanti įtampa regione
Užsienio reikalų ministro atstovė Kristina Belikova atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos paskelbta informacija apie Lietuvos diplomato iškvietimą buvo netiksli: „Apie neva į Baltarusijos URM iškviestą Lietuvos diplomatą sužinojome iš socialinės žiniasklaidos pranešimų. Pasitikslinę išsiaiškinome, kad jokio kvietimo Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis tuo metu nebuvo gavęs. Kvietimo atvykti į Baltarusijos URM jis sulaukė tik po geros valandos.“[2]
Ministerija Baltarusijos veiksmus vertina kaip bandymą nukreipti dėmesį nuo savo pačios elgesio: „Šiuos desperatiškus Baltarusijos režimo veiksmus vertiname kaip dar vieną nepavykusį bandymą pridengti savo pačios vykdomą kenkėjišką veiklą.“ Pasak jos, Vilnius toliau ragina Minską „nutraukti hibridinius išpuolius prieš ES valstybes nares, užtikrinti savo teritorijos ir oro erdvės deramą kontrolę, grąžinti Lietuvos piliečiams ir įmonėms jiems priklausantį ir Baltarusijos institucijų neteisėtai užgrobtą turtą“.
Pastaruoju metu fiksuoti kontrabandinių balionų skrydžiai kelis kartus sutrikdė oro uostų veiklą, o tai liudija apie sistemingą spaudimo mechanizmą. Lietuvos institucijos laikosi pozicijos, kad kol kas nėra patikimų duomenų, leidžiančių patvirtinti Minsko pateiktą įvykių versiją, o pats incidentas įrašomas į nuoseklų įtaigos ir spaudimo modelį, kurį Baltarusijos valdžia taiko kaimyninėms valstybėms.
