Baltarusija kviečia Lietuvą atnaujinti dialogą ir santykius
Baltarusija netikėtai pasiuntė signalą Lietuvai – bent jau viešojoje erdvėje. Platformoje „X“ šios šalies užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pasisakymus ir pareiškė „sveikinanti“ jo komentarus apie būsimus dvišalius santykius. Minskas pabrėžė, kad Baltarusija esą visada palaikė gerus kaimyninius, abipusiai naudingus ryšius su Lietuva, taip bandydama parodyti save kaip dialogui atvirą pusę.
Tame pačiame pareiškime teigiama, kad šalis yra pasirengusi „konstruktyviam dialogui“ ir tikisi „atnaujintos komunikacijos“. Tai leidžia suprasti, jog dabartiniai kontaktai tarp Vilniaus ir Minsko yra praktiškai įšaldyti, o Baltarusija siunčia signalą apie norą juos atgaivinti[1].
Vis dėlto jokių konkrečių žingsnių ar pasiūlymų nepateikiama, todėl kol kas tai vertinama kaip diplomatinė pozicija, o ne realus veiksmų planas.
Minskas taip pat išreiškė lūkestį, kad „bendromis pastangomis galima atkurti santykius iki pageidaujamo lygio“.
Santykių su Baltarusija atkūrimas – Budrio svajonė?
Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, esą santykių su Minsku pagerinimas yra tai, apie ką jis galvoja[2].
„Noriu užmegzti ryšius su Baltarusija. Tai tikrai mano svajonė. Be nereikalingų grasinimų. Labai tikiuosi, kad vieną dieną po to turėsime puikius santykius.“ – įraše kalbėjo K. Budrys.
Budrys pasipiktino: Minsko sprendimas kelia grėsmę studentams ir dėstytojams
Tuo tarpu K. Budrys platformoje „X“ griežtai sureagavo į Baltarusijos sprendimą Europos humanitarinį universitetą (EHU), veikiantį Vilniuje, paskelbti „ekstremistine organizacija“[3].
Ministras šį žingsnį pavadino „piktinančiu“ ir pabrėžė, kad jis kelia realią grėsmę studentams, dėstytojams bei jų šeimoms. Pasak jo, toks sprendimas ne tik didina rizikas žmonėms, bet ir riboja galimybes gauti nepriklausomą, nešališką išsilavinimą, kuris yra esminė EHU veiklos dalis.
K. Budrys taip pat akcentavo, kad tai nėra pavienis veiksmas – jo vertinimu, tai dar vienas priešiškas Aliaksandro Lukašenkos režimo žingsnis, nukreiptas prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą.
Ministras pridūrė, kad Lietuva yra pasirengusi remti EHU bendruomenę, taip aiškiai parodydama politinę ir vertybinę poziciją akademinės laisvės bei demokratinių principų klausimais.
VSD: dialogas su Baltarusija padidintų saugumo rizikas
Tuo tarpu Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis teigia, kad Lietuvai pradėjus dialogą su Baltarusija, saugumo rizikos galėtų padidėti. Anot jo, tarnybos jau yra įvertinusios galimas grėsmes ir apie jas informavusios sprendimų priėmėjus, tačiau galutiniai sprendimai priklauso politikams.
R. Bridikis pabrėžė, kad VSD vaidmuo – pateikti visą rizikų spektrą, o ne nurodyti politinę kryptį, o esminis klausimas išlieka, kaip tokios grėsmės būtų suvaldytos[4].
Pasak VSD, Baltarusijos režimo laikysena nesikeičia – tęsiamas piliečių persekiojimas, vykdoma priešiška veikla prieš Lietuvą ir Vakarus, įskaitant bandymus daryti įtaką. Nors Minskas siekia santykių su Vakarais, ekonominiai interesai, anot R. Bridikio, nekeičia strateginio nusistatymo veikti prieš Lietuvą kartu su Rusija.
Prezidentūra: dialogas su Minsku nereiškia politikos pokyčio
Visgi, antradienį Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis prasitarė, kad Lietuva svarsto galimybę palaikyti dialogą su Baltarusija žemesniu politiniu lygiu, tačiau aiškiai pabrėžia – tai nereiškia jokio politikos pokyčio Aliaksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu[5].
Anot jo, tam tikros komunikacijos formos jau egzistuoja, o ateityje neatmetami ir konkretūs kontaktai, jei Minskas rodytų geranoriškumą. Vis dėlto prezidentūra akcentuoja, kad pats dialogas yra tik priemonė, o ne signalas apie švelnėjančią Lietuvos poziciją.
Pasak D. Matulionio, šiuo metu nėra pagrindo keisti Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu, todėl bet kokie kontaktai būtų vertinami itin atsargiai. Prezidento Gitano Nausėdos pozicija išlieka nuosekli – dialogas galimas tik tuo atveju, jei Baltarusija parodytų realų norą gerinti santykius ir nustotų kelti grėsmes Lietuvai.
Kol kas, prezidentūros vertinimu, tokių ženklų nėra, todėl kalbos apie dialogą lieka daugiau teorinio svarstymo lygmenyje.
Svarstomi įvairiausi galimi baltarusiškų trąšų scenarijai
JAV pradėjus švelninti sankcijas Baltarusijos trąšų sektoriui, Lietuvoje daugėja klausimų dėl galimų pasekmių. Nors oficialiai teigiama, kad apie tranzito atnaujinimą per Lietuvą nekalbama, politiniuose užkulisiuose svarstomi scenarijai, kaip sankcionuotos trąšos galėtų pasiekti rinkas kitu keliu.
Viena aptariamų versijų – kad jas perpirktų amerikiečių kapitalo įmonės, taip pakeisdamos jų statusą ir sudarydamos sąlygas eksportui, pavyzdžiui, per Klaipėdos uostą.
Situaciją komplikuoja tiek JAV siekis diversifikuoti trąšų tiekimą, tiek skirtingos nuomonės Lietuvoje. Dalis politikų ir verslo atstovų siūlo vertinti galimą ekonominę naudą, tačiau šalies vadovai laikosi atsargios pozicijos – bet kokie sprendimai galimi tik esant esminiams Baltarusijos elgesio pokyčiams.
Tuo metu JAV siunčiami signalai apie dialogo su Minsku poreikį rodo, kad spaudimas ieškoti praktinių sprendimų gali didėti.
