Žmonės vėl gali būti verčiami skiepytis?
Dar prieš porą savaičių, kai sergamumas COVID-19 buvo žemas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tarsi aiškiaregys išpranašavo, kad antroje vasaros pusėje ar rudeniop sergančiųjų turėsime gerokai daugiau[1]. Tačiau nereikėjo laukti ir rugpjūčio. Šiomis dienomis skelbiama, kad tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje atvejų skaičius sparčiai auga, o Prancūzija ir Turkija vėl ketina grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą.
Neatsilieka ir Lietuva – oficialioje statistikoje čia skaičiai auga taip pat kaip ant mielių. Tik klausimas: tie skaičiai realūs, ar galimai siekiantys įbauginti visuomenę ir taip „savo noru“ vėl atvesti į skiepų kabinetus? Juolab, kad ministras dar visai neseniai neatmetė galimybės, jog ketvirtoji vakcinos dozė ir vėl bus rekomenduojama.
Šiuo metu Lietuvoje ketvirtąją COVID-19 skiepo dozę gali gauti imunosupresiniai ligoniai. Jau dabar numatoma, kad nuo rugpjūčio tokia galimybė atsiras ir visiems 80 metų bei vyresniems asmenims. Tačiau A. Dulkys teigia, kad antroji revakcinacija rudenį gali būti siūloma ir kitoms asmenų grupėms.
„Labai tikėtina, kad rudenį ir mes pakviesime tam tikrų grupių žmones skiepytis ketvirtąja doze. Ar bus kvietimas visiems tai padaryti? Šiandien to pasakyti dar negalime. Yra daromi tyrimai <…>, bet jei klaustumėte, ar tikėtina? Sakyčiau, taip“, – prieš porą savaičių kalbėjo ministras.
Kiek išpilama vakcinos Europoje, neskaičiuojama
SAM nurodo, kad kuriamos adaptuotos vakcinos Lietuvą galėtų pasiekti rudenį. Matyt, greičiausiai būtent dėl to dirva skiepams ruošiama jau dabar, kad ir vėl netektų išpilti galiojimo laiką praradusių vakcinų lauk kaip tai buvo daroma lygiai prieš metus.
Anuomet buvo pranešama, jog mūsų mažiau kaip 3 mln. gyventojų turinčioje šalyje nuo skiepijimo kampanijos pradžios iki praėjusių metų liepos pabaigos utilizuota buvo jau 20 000 vakcinų. Lietuvos Sveikatos ministerija aiškino, kad to priežastis – piliečiai, neatvykstantys skiepytis.
Kiek dėl to vakcinų išpilama visoje Europoje – nežinia. Europos Komisija (EK) teigia, kad vakcinų skirstymas ir panaudojimas – kiekvienos valstybės kompetencijos dalis, dėl to nėra specialių monitoringo mechanizmų, leidžiančių situaciją kontroliuoti ar stebėti[2].
Mįslinga šalutinių poveikių matematika
Kita dalykas, apie kurį Lietuvoje beveik nekalbama arba kalbama labai nuolankiai – šalutiniai vakcinų poveikiai ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.
Kol dalis Lietuvos gyventojų džiaugiasi galimybe nuo COVID-19 skiepyti penkiamečius ir vyresnius vaikus, kai kurios Vakarų Europos šalys jau griebiasi už galvų, leidusios tokius eksperimentus su vaikais.
Tuo metu mūsų sveikatos ministras, panašu, net sunkiai susigaudo vakcinų šalutinių poveikių skaičiuose. Įsakyme „Dėl nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programos patvirtinimo“ pakeitime rašoma, kad „kasmet ULAC (Užkrečiamų ligų ir AIDS centre) registruojama 50–80 nepageidaujamų reakcijų į imuninius vaistinius preparatus“[3]. Ir čia kalbama apie visus (visus!) šalutinius poveikius į vakcinas!
O kur dingo pačios ministerijos dar kovo pabaigoje skelbti skaičiai apie nepageidaujamą reakciją į COVID-19 vakciną? Tuomet buvo pranešta: „Per pastaruosius metus 760 tokių pranešimuose minimų nepageidaujamų reakcijų buvo klasifikuotos kaip lengvos ar vidutinio sunkumo, 42 – kaip sunkios. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie įtariamas neigiamas reakcijas (ĮNR) nei vyrai – atitinkamai 730 ir 71. Vieno pranešimo pateikusio asmens lytis nebuvo nurodyta. ĮNR pateikusių asmenų amžiaus ribos – 19–87 metai. Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 112, iš pacientų – 687; 3 pranešimai gauti iš duomenų bazės „Eudravigilance“[4].
Skiepus vaikams vertina atsargiai
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų pasaulio šalių, nuo COVID-19 galima skiepyti ir vaikus nuo 5 metų. Tik tėveliai, socialinėse paskyrose naudojantys rėmelį su užrašu „Aš pasitikiu mokslu – esu vakcinuotas“, dažnai tikriausiai nepagalvoja, ar iš tiesų sveikiems vaikams ta vakcina apskritai reikalinga.
Štai dar praėjusių metų rugsėjį Jungtinės Karalystės Jungtinio vakcinacijos ir imunizacijos komiteto (JCVI) vertinimu vakcinacijos nauda sveikatai yra tik šiek tiek didesnė už galimą žinomą žalą. Vis tik teigiama, kad nauda yra per maža, kad būtų galima remti visuotinę sveikų 12–15 metų amžiaus vaikų vakcinaciją.
„Didžiajai daugumai vaikų SARS-CoV-2 infekcija yra besimptomė arba nežymiai pasireiškianti ir išnykstanti be gydymo. Iš labai nedaugelio 12–15 metų vaikų, kuriems reikia hospitalizacijos, dauguma turi šalutinių sveikatos sutrikimų. Yra įrodymų, kad mRNR vakcina nuo COVID-19 ir miokarditas yra susiję. Tai itin retas nepageidaujamas reiškinys. Vidutinės trukmės ir ilgalaikis poveikis nežinomas, todėl vykdomas ilgalaikis stebėjimas. Todėl atsižvelgiant į labai mažą rimtos COVID-19 ligos riziką sveikiems 12–15 metų vaikams, galimos vakcinacijos žalos ir naudos svarstymai yra labai gerai suderinti, todėl buvo susitarta dėl atsargumo“, – rašoma JCVI[5].
Vaikų vakcinacija yra neetiška
Oxfordo universiteto Oxfordo Uehiro Praktinės etikos centro Oksfordo Martino kolektyvinės atsakomybės už infekcines ligas programos doktorantas Alberto Giubilini masinę žmonių, o ypač vaikų vakcinaciją vadina mažų mažiausiai neetiška ir pateikia du etikai prieštaraujančius pavyzdžius.
„Atsižvelgdami į Jungtinio skiepijimo ir imunizacijos komiteto (JCVI) patarimą, kuriame nerekomenduojama skiepyti vaikų nuo COVID-19, keturi JK vyriausieji medicinos pareigūnai vis tik rekomendavo visus 12–15 metų vaikus paskiepyti mRNA Pfizer / BioNTech vakcina. Tai yra dviguba etinė klaida, atsižvelgiant į mūsų dabartinę žinių būklę”, – pabrėžė straipsnio autorius. – Šiuo metu nėra žinomos jokios naudos vaikams, jei jie gautų COVID-19 vakciną. Vaikams gresia labai maža mirties ir rimtų COVID-19 komplikacijų rizika, todėl mes nežinome, kokia yra vaikų skiepijimo rizika.
Kaip matome iš suaugusių žmonių skiepijimų, kai kurie skiepų keliami pavojai (pvz., miokarditas ar kraujo krešuliai) išryškėja tik pradėjus masinę vakcinaciją. <…>. Tačiau, priešingai nei suaugusiems, vaikams didelė COVID-19 rizika negresia: net „ilgo koronaviruso“ rizika yra labai susijusi su amžiumi, kaip ir mirties rizika. Atsižvelgdami į neaiškumus dėl tikrosios vakcinų rizikos, negalime užtikrintai teigti, kad šiuo metu skiepytis yra naudingiausia vaikams. Tiesą sakant, JCVI nurodė lygiai tą patį.“
Jis taip pat pažymėjo, jog neseniai atliktas tyrimas rodo, kad tuo metu, kai dėl COVID-19 hospitalizuojama „vidutiniškai“ žmonių, paaugliai berniukai po vakcinacijos 6 kartus dažniau kenčia nuo širdies problemų, nei patenka į ligoninę dėl su COVID-19 susijusių komplikacijų.
„Vaikų skiepijimas gali būti naudingas suaugusiems ir pažeidžiamiems asmenims, nes sumažės tikimybė, kad vaikas gali juos užkrėsti. <…>. Bet kokiu atveju, net jei ši nauda laikoma pakankamai svarbia, turime aiškiai suprasti, kad jaunų žmonių skiepijimas turi būti pagrįstas visuomenės sveikatos sumetimais ir noru apsaugoti pažeidžiamas grupes, bet tai ne apie vaikų apsaugą“, – atkreipia dėmesį Oxfordo universiteto doktorantas. Taigi pirmoji etinė klaida, anot A. Giubilini: mes vaikus traktuojame tik kaip priemonę.
Mokyklų uždarymas – ne išeitis
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad vyriausieji JK gydytojai neneigia aukščiau išdėstytų teiginių. Jie neteigia, kad skiepijimas labiausiai atitinka vaikų medicininius interesus, nes akivaizdžiai sutinka, kad COVID-19 rizika jauniems žmonėms nėra pakankamai didelė.
Gydytojų nuomone, vaikų skiepijimas apskritai būtų naudingas tik todėl, kad taip būtų išvengta šalutinių padarinių, trukdančių mokykliniam ugdymui. Jų nuomone, šios amžiaus grupės vakcinacija yra „priedas prie kitų veiksmų, skirtų išlaikyti vaikus ir jaunuolius vidurinėje mokykloje ir sumažinti tolesnio mokymosi sutrikimus, taigi ir vidutinės trukmės bei ilgalaikę žalą visuomenės sveikatai“.
„Tai antroji etinė klaida: darome prielaidą, kad tinkamas ar net neišvengiamas atsakas į vaikų užsikrėtimą yra mokyklų uždarymas ir vaikų izoliavimas“, – pabrėžia Oxfordo doktorantas.
Tai dalis platesnio požiūrio į reagavimo į pandemiją priemones, kai žalą, kurią sukelia sprendimas uždaryti mokyklas ir uždaryti visuomenę, priskiriame pačiam virusui. Anot jo, nėra jokios priežasties tiesiog manyti, kad turėtume izoliuoti visą klasę ar net mokyklą, kai kurio nors vaiko testas yra teigiamas.
„Atsižvelgiant į didelį pažeidžiamų gyventojų skiepijimo lygį, plačiai paplitusias testavimo patalpas ir pripažįstant žalą, padarytą vaikams dėl mokymosi internetu ir izoliacijos, atsakas į teigiamą vaikų atvejį, be abejo, turėtų būti iš naujo įvertintas. Sveikų vaikų <…> izoliavimas yra mūsų pasirinkimas, tai nėra kažkas, ką sukelia virusas. Galėtume ir, be abejo, turėtume rinktis kitaip, jei manome, kad izoliacijos ir mokyklų uždarymo žala vaikams yra didesnė už bet kokią COVID-19 jiems daromą žalą“, – pažymėjo straipsnio autorius[6].
Tuo metu SAM praneša, kad profilaktinis mokinių testavimas rudenį organizuojamas nebus. Kaip ir šiuo metu, bus sudaryta galimybė ugdymo įstaigoje savikontrolės testą atlikti simptomus pajutusiems asmenims. Savivaldybės ar šalies mastu paskelbus epidemiją, mokykla galėtų laikinai stabdyti ugdymą ar organizuoti jį nuotoliniu būdu.
