Lietuvos medikai ne tik gydo ligas, bet ir dirba psichologais
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komunikacija žengia dar toliau – politikas „perliukų“ pažėrė su kaupu – spręsdamas ilgų eilių pas medikus problemą jis ne tik imasi prailginti siuntimų pas šeimos gydytojus galiojimo laiką, bet ir pastebi, kad ilgos eilės poliklinikose atveria nebūtinai sveikatos sistemos bėdas – mat tai gali simbolizuoti ir senjorų socializacijos trūkumą. Tačiau kritikos ministro darbams žėrė Seimo socialdemokratas Eugenijus Sabutis, teigdamas, kad sveikatos priežiūros tinklo pertvarka – tik skambus pavadinimas, neturintis jokio aiškaus plano.
A. Dulkys įsitikinęs – Lietuvos medikai ne tik gydo sveikatos problemas, bet kai kuriais atvejais turi atlikti ir psichologų funkcijas.
„Iš medikų bendruomenės esu girdėjęs tokio matymo, kad žmogus ateina, nes neturi su kuo bendrauti, kad senjorai į gydytojus žiūri kaip į psichologus“, – režisieriaus Aurimo Kamantausko tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ teigė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys[1].
Panašu, kad A. Dulkys nusprendė nusipurtyti atsakomybės ir bent jau dalimi kaltės pasidalinti su kultūros sritimi, mat senjorai, ateinantys pas gydytojus pasikalbėti, veikiausiai neturėjo galimybių socializuotis, o štai Lietuvoje, pasak jo, yra įprasta sovietinio mentaliteto žmonėms rasti bendravimą tik per gydytojus, kaimynus ir kitus asmenis.
Tuo pačiu politikas ne tik įvardino ilgų eilių pas medikus problemą, bet ir atviravo pats niekada nesiekęs ministro kėdės – esą šias pareigas sutikęs eiti iš pilietiškumo.
Į tokius ministro pasisakymus sureagavo ir parlamentarė Agnė Širinskienė, svarsčiusi, kas A. Dulkiui pametėjo tokias idėjas.
„Sveikatos apsaugos ministro suvokimas apie sveikatos sistemą: visos problemos dėl to, kad žmonės į eiles prie sveikatos priežiūros įstaigų stojasi norėdami pabendrauti. Tikrai ministro vardo vertas pasvarstymas ir gilus savo srities išmanymas. Įdomu, čia Šurajevas, kaip Vyriausybės patarėjas ir valstybės kūrėjas, taip patarė?“ – rėžė A. Širinskienė.
Įsitikinęs, kad visas sveikatos sistemos problemas gali išspręsti paciento batų apsiavimas
Tačiau A. Dulkio kalbos perlai ties tuo nesibaigė – ministras blizgėjo ir antradienį apsilankęs Rokiškio gydymo įstaigose. Jo nuomone, būtina užtikrinti bendradarbiavimą tarp pirminės ir antrinės grandies gydymo įstaigų, kad būtų išvengta pacientų migravimo iš vienos gydymo įstaigos į kitą.
„Patys gydytojai aiškiai įvardina, kad pacientai be reikalo yra mėtomi per gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, specialistui skyrus vaistus, pacientas yra grąžinamas į pirminį lygmenį vien tam, kad jam būtų paaiškinti vaisto vartojimo ypatumai. Kyla natūralus klausimas – kodėl tai negali būti padaroma iš karto? Iš tokių smulkių detalių ir susidaro paciento patirtis. Šių situacijų galima išvengti glaudžiau bendradarbiaujant pirminio priežiūros centrams ir ligoninėms, tam reikia visai nedaug – dažniau atsistoti į paciento batus“, – problemą identifikavo sveikatos apsaugos ministras[2].
Užsimojo keisti ilgų eilių pas specialistus problemas
O štai po rezonansinės gyvos pacientų eilės prie Klaipėdos universitetinės ligoninės Jūrininkų skyriaus (Ministras A. Dulkys užsimojo klaipėdiečių problemas spręsti per Kauną – 77.lt), ministras A. Dulkys, kaip reikiant gavęs pylos iš piliečių ir politikų už savo (ne)darbą, ėmėsi staigių pokyčių. Užsimojo jiems taip, kad net savo laisvo laiko nepagailėjo – nauji sprendimai ir pokyčiai sveikatos sistemoje pastaruoju metu išleidžiami kone kas savaitę.
Antradienį SAM kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK) ir Valstybės duomenų agentūra (VDA) sukūrė ir pateikė naują įrankį, kurio pagalba galima stebėti eiles pas gydytojus[3].
Dar praėjusią savaitę ministerija nusprendė praplėsti šeimos gydytojų komandas nuimant dalį rūpesčių nuo jų pečių ir tam tikslui skirti papildomą finansavimą dar 450 darbuotojų, padėsiančių šeimos gydytojams susidoroti su darbo krūviais[4].
Ministerijos teigimu, šeimos gydytojo komandą esą gali sudaryti tokie specialistai: šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas arba išplėstinės praktikos slaugytojas, akušeris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius, socialinis darbuotojas.
O štai dar praėjusios savatės pirmadienį buvo nuspręsta spręsti ir ilgų eilių pas gydytojus problemas prailginant siuntimo pas specialistus galiojimo laiką nuo 60 iki 180 dienų.
Valstybės kontrolė pateikė valdantiesiems nepalankią sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos apžvalgą
Seimo socialdemokratų frakcijos narys Eugenijus Sabutis atkreipė dėmesį į tai, kad A. Dulkio daromais darbais nepatikėjo ir Valstybės kontrolė, sukritikavusi sveikatos priežiūros tinklo reformą.
„Daug kartų viešai kritikavau ir nepalankiai vertinau šią reformą, atkreipdamas ir visuomenės, ir kolegų Seime dėmesį, kad ji skubota, neapgalvota, neišdiskutuota, neturi turinio, tačiau dažniausiai tai buvo vertinama kaip opozicijoje esančio Seimo nario noras papolitikuoti. Patikėkite, kiekvieną kartą, kai teko vertinti ir sveikatos apsaugos ministro, ir ministerijos pasisakymus, raštus, atsakymus, norėjosi galvoti, kad galbūt klystu, galbūt neteisingai vertinu pateikiamus atsakymus, nes galbūt man trūksta pakankamai duomenų.
Deja, Valstybės kontrolės atlikta apžvalga aiškiai parodo, kad ši reforma nevyksta taip, kaip ministras bravūriškai skelbė iš Seimo tribūnos. Duomenų trūko ne tik man – jokių konkrečių duomenų „neaptiko“ ir Valstybės kontrolė“, – rėžė E. Sabutis[5].
Valstybės kontrolės kompetencija esą negalima sudvejoti, mat pats A. Dulkys prieš tapdamas ministru jai vadovavo ir ne kartą buvo vertintas kaip vienas iš geriausių valstybės tarnautojų. Tad, pasak E. Sabučio, būtų sunku įsivaizduoti, kad staiga politikui pasitraukus iš pareigų, Valstybės kontrolė tapo nekompetentinga ir negebanti kritiškai vertinti SAM vykdomos reformos.
E. Sabutis tvirtino nuo pat pirmos dienos, kai tik pasirodė ši reforma, uždavęs klausimus sveikatos apsaugos ministrui, kur yra paruoštas jos planas, numatyti konkretūs ir aiškūs veiksmai. Visgi, iki šiolei atsakymų į šiuos klausimus jis teigė negavęs.
Politikas neatsistebėjo dabartine SAM savivale, kai ši užuot kūrusi planus, rašydama programinės veiklos nuostatas, vertinusi esamą padėtį bei jos priežastis, numatomus veiksmus, finansavimą, ėmė ir nusprendė to nedaryti ir bet kurią nesėkmę nurašyti ant politinių oponentų traktuojant tai kaip trukdymą dirbti.
Įvardijo sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos rizikas
Vasario pradžioje Valstybės kontrolė pateikė ataskaitą, kurioje paskelbė, kad rizikos pertvarkant sveikatos priežiūros tinklą kilo dėl bendro reformos plano nebuvimo ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumo mažesnėse savivaldybėse[6].
Kadangi nebuvo aiškaus plano, kuriuo būtų galima remtis vykdant reformą, sveikatos sistemos dalyviai esą buvo informuojami pateiktimis, kurios keitėsi, todėl trūksta aiškumo dėl planuojamos gydymo įstaigų tinklo struktūros, jų teikiamų paslaugų apimčių ir pan.
Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš pradžių tinkamam naujo paslaugų tinklo veikimui užtikrinti yra būtinas reikiamas sveikatos specialistų kiekis, bet analizė, kiek ir kokių specialistų reikia, 2022 metais esą taip ir nebuvo atlikta, nors naujasis paslaugų teikimo modelis turi įsigalioti jau nuo šių metų rugpjūčio.
