Albanijos protestai – šeštą dieną: E. Rama atsisako trauktis ir kalba apie „išorinę ranką“, sužeisti 272 žmonės

Albanijos sostinėje Tiranoje šeštą dieną iš eilės tęsėsi studentų vadovaujami protestai, o premjeras Edi Rama vėl atmetė reikalavimus atsistatydinti ir pareiškė, kad neramumai yra „išorinės rankos darbas“. Kaip praneša DW ir „The Hindu“, remdamasis AFP, šeštadienį Tiranoje kilo smarkiausias smurtas nuo protestų pradžios: protestuotojai mėtė akmenis ir Molotovo kokteilius, padegė pastatus, o policija pirmą kartą panaudojo guminės kulkas. Per šešias dienas susirėmimuose iš viso sužeisti 272 žmonės.

E. Rama: „Kvestionuojamas kelias, misija“

Daugiau nei valandą trukusiame tiesioginiame kreipimesi feisbuke E. Rama tvirtino, kad protestai kelia grėsmę ne vyriausybei, o Albanijos siekiui įstoti į Europos Sąjungą. „Kvestionuojamas ne aš, ne vyriausybė, ne vyriausybės dauguma ar rinkimus laimėjusi partija, o kelias, misija“, – sakė jis. „Albanai turi labai aiškiai pagalvoti: ar jie nori šito, ar to, ar jie nori ES?“ – klausė premjeras.

DW duomenimis, E. Rama atmetė galimybę atsistatydinti ir protestus pavadino „išorinės rankos darbu“. Anksčiau savaitę jis yra sakęs, kad vyriausybės keičiamos per rinkimus. Albanija yra tarp Balkanų šalių, siekiančių įstoti į ES iki 2030 m., todėl neramumai vyksta šaliai jautriu metu.

Sekmadienį – vandens patrankos ir ašarinės dujos

Sekmadienio vidurdienį šimtai protestuotojų vėl susirinko prie Švietimo ministerijos, skanduodami „Rama, atsistatydink“. „The Hindu“ duomenimis, įtemptos konfrontacijos metu policija panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad sulaikytų minią. Protestuotojai mėtė akmenis į riaušių policiją. Miesto centre parduotuvės ir įstaigos užsidarė metalinėmis žaliuzėmis, o miesto darbuotojai išardė grindinio akmenis, kad protestuotojai negalėtų jų panaudoti.

„Protestuoju už geresnį gyvenimą, teisinę valstybę, prieš nusikalstamumą ir korupciją“, – AFP sakė 38 metų rašytoja ir aktyvistė Lura Elezi. „Myliu savo šalį, bet mano vyriausybė mūsų negerbia – ji mums meta iššūkį. Kiekvienas pilietis turi prisiimti atsakomybę už savo šalį“, – pridūrė ji.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Protestų pradžia	spalio 13 d. (antradienis)	„The Hindu“ (AFP)
Sužeisti nuo protestų pradžios	272, iš jų 169 policininkai	Sveikatos ministerija per „The Hindu“
Sužeisti šeštadienį	65, iš jų 37 policininkai, 12 hospitalizuoti	Sveikatos ministerija per „The Hindu“
Guminės kulkos	pirmą kartą panaudotos šeštadienį	AFP per „The Hindu“
ES narystės tikslas	iki 2030 m.	DW

Šaltiniai: DW, „The Hindu“ (AFP).

Šeštadienį padegti teismas, bankai ir paštas

Smarkiausias smurtas Tiranoje kilo šeštadienį, kai protestuotojai, „The Hindu“ duomenimis, mėtė akmenis, Molotovo kokteilius, metalinius daiktus ir pirotechniką į policiją, degino automobilius ir šiukšliadėžes, darydami iš jų liepsnojančias barikadas policijai sustabdyti. Protestai tęsėsi iki nakties: padegti arba smarkiai apgadinti pastatai, tarp jų teismas, bankai ir paštas. AFP žurnalistų teigimu, policija pirmą kartą nuo protestų pradžios šaudė guminėmis kulkomis, o greitosios pagalbos automobiliai skubėjo paimti sužeistųjų.

Sveikatos ministerijos sekmadienio rytą paskelbtais duomenimis, šeštadienį sužeisti 65 žmonės, iš jų 37 policininkai, 12 žmonių paguldyta į ligonines. Nuo antradienio susirėmimuose iš viso sužeisti 272 žmonės, tarp jų 169 policininkai.

Protestų priežastys: korupcija, nedarbas ir švietimas

Studentų vadovaujamos demonstracijos, DW duomenimis, kilo dėl nepasitenkinimo tariama vyriausybės korupcija, nedarbu ir prastais švietimo standartais. Per pastarąją savaitę jos sukrėtė Tiranos centrą ir išplito į kitus miestus. „The Hindu“ duomenimis, protestuotojai priešinasi ir prastoms universitetų sąlygoms bei didelėms studijų kainoms.

Šios savaitės neramumai kilo po kelis mėnesius trukusių antivyriausybinių protestų, kuriuos iš pradžių sukėlė prieštaringai vertinamas kurorto projektas, susijęs su JAV prezidento Donaldo Trumpo šeima. Apie protestų pradžią ir pirmuosius sulaikymus 77.lt rašė straipsnyje apie studentų protestus Tiranoje.

Ketvirtą kadenciją einantis premjeras ir ES narystės siekis

„Wikipedia“ duomenimis, 1964 m. gimęs E. Rama – politikas, menininkas, rašytojas ir buvęs profesionalus krepšininkas – Albanijos premjeru yra nuo 2013 m., o Albanijos socialistų partijai vadovauja nuo 2005 m. Anksčiau jis buvo kultūros, jaunimo ir sporto ministras bei Tiranos meras. Jis vienintelis Albanijos premjeras, laimėjęs keturias kadencijas iš eilės – po 2013, 2017, 2021 ir 2025 m. rinkimų. E. Rama buvo ir vienas iš „Atvirųjų Balkanų“ – Vakarų Balkanų šalių ekonominės zonos, turinčios užtikrinti „keturias laisves“, – iniciatorių. Jo valdymo metais Albanijos ekonomika augo, tačiau, enciklopedijos duomenimis, kai kurie šaltiniai jo valdymą vadina autoritariniu, o šalį ir toliau kamuoja emigracija.

Albanija narystės ES paraišką pateikė 2009 m. balandžio 28 d., oficialia kandidate tapo 2014 m. birželį, o stojimo derybos oficialiai pradėtos 2022 m. liepos 19 d. 2024 m. spalį Albanija išsikėlė tikslą būti pasirengusi narystei iki 2030 m., o E. Rama šį terminą pats vadino „labai ambicingu“. „Wikipedia“ duomenimis, ES plėtros komisarė Marta Kos yra nurodžiusi, kad Albanija galėtų užbaigti derybas iki 2027 m. pabaigos. Albanija yra viena iš devynių dabartinių ES šalių kandidačių kartu su Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Turkija ir Ukraina. Būtent narystės siekį premjeras dabar pateikia kaip pagrindinį argumentą prieš protestuotojus.

Briuselis ir Vašingtonas ragina nusiraminti

Briuselis jau kelias dienas ragina nusiraminti, o Europos Komisija sekmadienį pasmerkė smurtą Tiranoje ir kituose Albanijos miestuose. DW duomenimis, Komisija taip pat palankiai įvertino Albanijos valdžios įsipareigojimą apsaugoti teisę protestuoti. Artima Albanijos sąjungininkė JAV šeštadienio vakarą per savo ambasadą Tiranoje paragino „visas puses susilaikyti ir išlikti ramias“.

Protestų banga Albanijoje sutapo su neramumais kitose Europos šalyse: savaitgalį smurtiniai protestai prieš pragyvenimo kainą vyko ir Prancūzijoje bei Italijoje. Apie E. Macrono kreipimąsi į tautą po riaušių Prancūzijoje 77.lt rašė atskirame straipsnyje.