Beveik 380 mln. eurų investicijos pagerino elektros tinklo patikimumą
Praėjusiais metais „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) į elektros tinklo modernizavimą ir plėtrą investavo beveik 380 mln. eurų. Bendrovės teigimu, šios investicijos davė apčiuopiamų rezultatų – elektros tiekimo sutrikimai tapo retesni, o jų trukmė reikšmingai sutrumpėjo.
Vienas svarbiausių tinklo patikimumo rodiklių – vidutinė neplanuotų elektros tiekimo sutrikimų trukmė vienam klientui per metus (SAIDI) – sumažėjo daugiau nei penkis kartus – nuo 399 minučių 2024 metais iki maždaug 75 minučių 2025 metais. Tuo metu kitas svarbus rodiklis – vidutinis neplanuotų elektros tiekimo sutrikimų skaičius vienam klientui (SAIFI) – sumažėjo nuo 1,4 iki 1,08 karto per metus[1].
„Vertindami tinklo patikimumą visuomet turime įvertinti gamtos veiksnius ir akivaizdu, kad 2024 m. rodikliams didelį poveikį turėjo didžiulė stichija, tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį matome aiškią kryptį – investicijos nuosekliai mažina tiek sutrikimų skaičių, tiek jų trukmę. Tai rodo, kad pasirinkta tinklo modernizavimo strategija duoda apčiuopiamų rezultatų“, – pažymi ESO vadovas Renaldas Radvila.
Pasak bendrovės, ilgalaikiai rodikliai patvirtina, kad investicijos į tinklo modernizavimą, automatizavimą ir skaitmenizavimą leidžia efektyviai mažinti elektros tiekimo sutrikimų skaičių bei trumpinti jų trukmę. ESO pabrėžia, kad patikimas elektros tinklas yra svarbi šalies infrastruktūros dalis, užtikrinanti sklandų valstybės veikimą ir ekonomikos konkurencingumą.
Lietuva išsiskiria tarp regiono lyderių
ESO duomenimis, Lietuva pagal elektros skirstomojo tinklo patikimumą šiandien yra viena iš regiono lyderių. Vidutinė elektros tiekimo sutrikimų trukmė šalyje yra maždaug 50 proc. trumpesnė nei Centrinės Europos vidurkis, o jų dažnumas – apie 30 proc. mažesnis.
Geresnius rezultatus Lietuva demonstruoja ir lyginant su Latvija. Ten vienam klientui tenkanti vidutinė elektros tiekimo sutrikimų trukmė 2025 metais siekė 133 minutes, arba 119 minučių neįtraukiant stichijų padarytos žalos. Lietuvoje šis rodiklis sudarė apie 75 minutes.
Mažesnis ir elektros tiekimo sutrikimų dažnis. Lietuvos vartotojai per metus vidutiniškai patyrė 1,08 neplanuoto elektros tiekimo sutrikimo, o Latvijoje šis rodiklis siekė 1,7 karto, arba 1,54 karto neįskaičiuojant stichinių reiškinių padarinių.
Bendrovės teigimu, geresnius rezultatus lemia ne tik investicijos į infrastruktūrą, bet ir nuoseklus strateginis planavimas. Modernizuotas bei automatizuotas tinklas leidžia greičiau aptikti gedimus ir daliai vartotojų elektros tiekimą atkurti vos per kelias minutes ar net sekundes, nelaukiant, kol bus visiškai pašalinta gedimo priežastis.
Kabeliavimas išlieka pagrindine tinklo modernizavimo kryptimi
Viena svarbiausių ESO investicijų krypčių – oro elektros linijų keitimas požeminiais kabeliais. Šiuo metu bendrovės valdomas elektros tinklas sudaro daugiau kaip 133 tūkst. kilometrų, iš kurių apie 39 proc. jau yra kabelinės linijos. Jų dalis kasmet didėja – 2024 metais kabelinės linijos sudarė apie 36 proc. tinklo, o 2019 metais – apie 31 procentą.
Didžiausias dėmesys skiriamas miškingoms teritorijoms, nes jose įvyksta daugiau kaip 80 proc. visų elektros tiekimo sutrikimų. Todėl investicijos pirmiausia nukreipiamos į labiausiai pažeidžiamus tinklo ruožus, kur oro linijų pakeitimas požeminiais kabeliais leidžia sumažinti avarijų riziką ir padidinti tinklo atsparumą nepalankioms oro sąlygoms.
Vien per praėjusius metus miškingose vietovėse buvo sukabeliuota 368 kilometrai oro linijų. Iki 2028 metų ESO planuoja požeminiais kabeliais pakeisti dar apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų, o vien 2026 metais miškuose numatyta pakloti apie 700 kilometrų naujų kabelinių linijų.
ESO aptarnauja apie 1,9 mln. privačių ir verslo klientų, valdo beveik 135 tūkst. kilometrų elektros tinklų ir 9,7 tūkst. kilometrų skirstomųjų dujotiekių. Bendrovė ir toliau planuoja investuoti į tinklo modernizavimą, skaitmenizavimą bei atsparumo didinimą. Pasak ESO, šios investicijos ne tik užtikrina patikimesnį elektros tiekimą gyventojams ir verslui, bet ir prisideda prie šalies ekonomikos augimo bei energetinio saugumo stiprinimo.
