Vyriausybė dega žalią šviesą dar 12,2 mln. eurų paramai
Nors nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjo daugiau nei ketveri metai, Lietuva ir toliau skiria reikšmingas lėšas nuo karo bėgantiems žmonėms. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatyta skirti daugiau kaip 12,2 mln. eurų papildomą finansavimą.
Nutarimo projekte nurodoma, kad lėšos bus skiriamos iš valstybės vardu pasiskolintų pinigų. Didžioji finansavimo dalis – beveik 11,94 mln. eurų – bus panaudota kompensuoti šių metų balandžio–birželio mėnesiais patirtas išlaidas. Šios lėšos daugiausia padengs savivaldybių ir kitų institucijų išlaidas, susijusias su socialinių išmokų mokėjimu bei kitomis paramos priemonėmis Ukrainos karo pabėgėliams[1].
Pasak Finansų ministerijos, toks finansavimas būtinas siekiant užtikrinti nenutrūkstamą paramos teikimą ir padengti jau patirtas išlaidas, kurios susidarė vykdant valstybės įsipareigojimus nuo karo pasitraukusiems Ukrainos gyventojams.
Lėšos bus skirtos socialinei pagalbai, vaikų globai ir integracijai
Beveik 310 tūkst. eurų taip pat numatyta būsimoms išlaidoms, kurios bus patirtos nuo 2026 metų liepos 1-osios iki rugsėjo 30-osios. Šis finansavimas bus naudojamas įvairioms socialinės apsaugos priemonėms – nelydimų nepilnamečių ir be tėvų globos likusių vaikų socialinei globai, socialinėms paslaugoms užsieniečiams, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms bei vaikų ugdymo išlaidų kompensavimui.
Papildomai 2,8 tūkst. eurų numatyta Priėmimo ir integracijos agentūrai. Šios lėšos padengs išlaidas, susijusias su iš Ukrainos atvykusių žmonių priėmimu ir jų integracija Lietuvoje.
Numatyta, kad visas finansavimas savivaldybes pasieks Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kartu bus užtikrinta ir lėšų panaudojimo kontrolė, kad skirtas finansavimas būtų naudojamas tik numatytoms pagalbos ir integracijos priemonėms įgyvendinti.
Europos Sąjunga Ukrainai skiria dar 1,4 mlrd. eurų paramos
Savo ruožtu trečiadienį Europos Sąjunga paskelbė apie dar vieną reikšmingą finansinės paramos paketą Ukrainai. Po mirtinos Rusijos atakos Kyjivo regione Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Kyjivui bus skirta papildomi 1,4 mlrd. eurų. Šios lėšos bus finansuojamos iš pajamų, gautų investuojant Europos Sąjungoje įšaldytą Rusijos turtą.
Pasak EK vadovės, taip siekiama, kad Rusija bent iš dalies finansiškai atsakytų už karo metu Ukrainai padarytą žalą.
Naujasis finansavimo paketas bendrą iš įšaldyto Rusijos turto pajamų Ukrainai skirtą sumą padidino iki 8 mlrd. eurų. Europos Sąjunga yra įšaldžiusi apie 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko rezervų, o jų generuojamos pajamos nukreipiamos Ukrainos gynybai, valstybės finansiniam stabilumui ir svarbiausiems šalies poreikiams užtikrinti.
Briuselis pabrėžia, kad parama Ukrainai išliks vienu svarbiausių Bendrijos prioritetų, Rusijai tęsiant intensyvias atakas prieš šalies teritoriją.
Ukrainai perduodama ir šimtų tūkstančių eurų vertės medicinos įranga
Tuo tarpu dar liepos pradžioje buvo pranešta, kad Lietuva Ukrainai perduos daugiau kaip 412 tūkst. eurų vertės medicinos įrangos ir sveikatos priežiūros priemonių siunta.
Vyriausybei pritarus sprendimui, iš valstybės rezervo Ukrainą pasieks dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, pacientų stebėjimo monitoriai, infuziniai siurbliai, mobilus rentgeno aparatas, bronchoskopai, vienkartiniai švirkštai bei kitos ligoninių darbui būtinos priemonės. Tokia pagalba skirta sustiprinti karo sąlygomis dirbančių gydymo įstaigų pajėgumus ir užtikrinti pacientų priežiūrą.
Tai – tik dalis Lietuvos paramos Ukrainai. Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Lietuva nuolat teikia humanitarinę pagalbą – perduoda medicinos įrangą, vaistus ir kitas sveikatos priežiūros priemones, o taip pat prisideda prie šalies energetikos infrastruktūros atkūrimo.
