„Meta“ pradeda šalinti jaunus vartotojus, Australijai įvedant nepilnamečių draudimą socialiniuose tinkluose
Australijoje nuo gruodžio 10 d. įsigalios įstatymas, draudžiantis jaunesniems nei 16 metų naudotis didžiaisiais socialiniais tinklais. Likus savaitei iki draudimo pradžios, bendrovė „Meta“ pranešė jau pradėjusi šalinti nepilnamečių paskyras iš „Instagram“, „Facebook“ ir „Threads“.
Sprendimas paveiks šimtus tūkstančių vartotojų: skaičiuojama, kad gali būti uždaryta apie 150 tūkst. „Facebook“ ir maždaug 350 tūkst. „Instagram“ paskyrų. Kaip nurodo „Meta“, tai bus nuolatinis procesas, kuriam reikės kelių patikros ir patvirtinimo etapų, nes platformos turi įrodyti, kad imasi „pagrįstų veiksmų“ užkirsti kelią nepilnamečių prieigai.[1]
Už įstatymo pažeidimus numatytos iki 49,5 mln. Australijos dolerių baudos. Naujosios taisyklės taikomos dešimčiai didelių interneto platformų, tarp jų „TikTok“ ir „YouTube“, o kai kurios kitos paslaugos – „Roblox“, „Pinterest“ ir „WhatsApp“ – kol kas yra išimčių sąraše, kuris vyriausybės sprendimu dar gali keistis.
Įstatymo kritikai ir jo šalininkai nesutaria: ar draudimas pagerins nepilnamečių saugumą internete?
„Meta“ teigia įstatymui paklusianti, tačiau kartu ragina valdžią socialinių tinklų amžiaus tikrinimą perkelti į programėlių parduotuves. Bendrovės nuomone, amžiaus patvirtinimas naudojantis „App Store“ ar „Google Play“ leistų nepilnamečiams nebekartoti identifikavimo proceso skirtingose platformose ir sumažintų privatumo rizikas.
Nepilnamečiai, kurių paskyros bus uždarytos, galės atsisiųsti savo nuotraukas, vaizdo įrašus ir žinutes. Jei vartotojas mano, kad buvo klaidingai priskirtas jaunesnių nei 16 metų grupei, jis gali prašyti peržiūros ir pateikti tapatybės įrodymus – vairuotojo pažymėjimą, kitą valdžios išduotą dokumentą arba „vaizdinį įrodymą–asmenukę“, leidžiančią algoritmiškai įvertinti amžių.
Dalį kritikos viešai išreiškė ir „YouTube“, teigdama, kad visiškai uždraudus nepilnamečių paskyras, jaunesni nei 16 metų vartotojai vis tiek galės pasiekti svetainę be prisijungimo, tačiau praras saugumo filtrus.
Australijos komunikacijų ministrė Anika Wells tokią kritiką pavadino „keista“, pabrėždama, kad jei platforma pripažįsta turinti jauniems vartotojams netinkamo turinio, tai yra pačios platformos spręstina problema. Ji taip pat priminė, kad socialinių tinklų algoritmų daroma žala Australijoje jau siejama su realiais nepilnamečių savižudybių atvejais.
Įstatymas sulaukė teisinio ginčijimo ir tarptautinio dėmesio, bet yra šalių, kurios stebi ar priemonės pasiteisins
Naujosios taisyklės sulaukė kritikos iš žodžio laisvės gynėjų. Sidnėjuje veikianti organizacija „Digital Freedom Project“ kreipėsi į Australijos Aukščiausiąjį Teismą, teigdama, kad įstatymas yra neproporcingas ir nepagrįstai riboja nepilnamečių teisę reikšti mintis internete.
Tuo metu interneto saugos priežiūros institucijos pripažįsta, kad nė viena platforma negalės visiškai užkirsti kelio bandymams apeiti draudimą – pavyzdžiui, naudojant svetimas ar padirbtas tapatybes. Vis dėlto tikimasi, kad reikalavimas įvesti stipresnę amžiaus kontrolę sušvelnins dalį rizikų, susijusių su algoritmų daroma žala ir nepilnamečių pažeidžiamumu.
Australijos sprendimas sulaukė dėmesio tarptautiniu mastu: Malaizija jau svarsto panašų draudimą, o Europos Komisija, Prancūzija, Danija, Graikija, Rumunija ir Naujoji Zelandija domisi galimybe nustatyti vieningą minimalų amžių socialinių tinklų naudojimui. Kol vyriausybės svarsto panašias iniciatyvas, technologijų bendrovės turi vos kelias dienas pasiruošti praktinei įstatymo įgyvendinimo pusei – procesui, kuris, kaip pati „Meta“ pripažįsta, bus sudėtingas ir tęstinis.
