Politologas kritikuoja Pavilionį: Vašingtone moralizavimas neveikia
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis sukritikavo krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę dėl JAV sprendimo mažinti Baltijos saugumo iniciatyvos finansavimą. Jo teigimu, ministrė apie Pentagono planus žinojo iš anksto, tačiau informaciją nuslėpė, todėl Lietuva prarado kelis svarbius mėnesius, o dabar sprendimo pakeisti beveik nebeliko laiko. Pavilionis pabrėžė, kad tai gali turėti ilgalaikės geopolitinės žalos, o pasitikėjimas ministre esą prarastas.
Politologas Tomas Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad apie paramos mažinimo tikimybę buvo galima žinoti jau anksčiau, todėl kaltinimai ministrei esą yra perdėti. Pasak jo, amerikiečiai nemėgsta moralizavimo ir bandymų jėga paveikti sprendimus, nes tokia taktika gali tik pakenkti santykiams. Janeliūnas pabrėžė, kad JAV politika atspindi platesnę D. Trumpo administracijos kryptį – Europos šalys pačios turi daugiau investuoti į savo saugumą[1].
Politologo nuomone, Lietuvai vertėtų ne ieškoti kaltų, o ieškoti alternatyvų BSI finansavimui, stiprinti bendradarbiavimą su JAV bei koncentruotis į savo gynybos pajėgumus.
Pavilionis pateikė atsaką politologui
Tuo tarpu skolingas politologui Janeliūnui neliko ir pats Pavilionis, rėžęs, kad Lietuva neturi teisės tyliai susitaikyti su JAV sprendimu mažinti paramą Baltijos šalims. Pasak jo, istorija jau ne kartą parodė, kad atkaklus spaudimas Vašingtone davė rezultatų – taip buvo kovojant dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės pripažinimo, stojimo į NATO, pasipriešinimo Obamos „perkrovimui“ su Rusija ar siekiant amerikietiškų dujų eksporto į Europą[2].
Pavilionio teigimu, būtent nuoseklus moralinis argumentavimas ir nebijojimas prieštarauti JAV administracijai padėjo pasiekti Lietuvai svarbių tikslų.
„Oficialusis Vašingtonas (JAV administracija) visada pakeičia savo poziciją paskutinis, tačiau tai daro tik tada, kada vieną ir tą pačią poziciją girdi iš visų Vašingtone. Todėl Vašingtone laimi tie, kurie vieningai kovoja už savo interesus ir sugeba sutelkti visus vardan vieno tikslo, kurie įrodo, kad tai yra ir JAV tikslas. Vašingtone visada pralaimi tie, kurie tik komentuoja ir pateisina bet kokius Vašingtono sprendimus, nes tokių amerikiečiai patys negerbia, kadangi šie sprendimai gan dažnai keičiasi.“ – rašė konservatorius.
Pavilionio tvirtinimu, JAV Kongresas esą nuolat rėmė Baltijos šalis, todėl aktyvus lobizmas yra būtinas, siekiant užtikrinti, jog parama gynybai būtų tęsiama.
Politikas priminė, kad užsienio politika Lietuvai visuomet buvo pirmoji gynybos linija, o pasyvumas ir prisitaikymas „plaukiant pasroviui“ – tiesiausias kelias į pralaimėjimą. Jo manymu, dabar svarbiausia – visų Baltijos šalių vienybė ir aiškus signalas Vašingtonui, kad šio regiono saugumas yra ne tik mūsų, bet ir pačios Amerikos interesas.
Šakalienė: sprendimas dėl paramos nutraukimo dar nepriimtas
Jungtinės Valstijos pranešė Europos šalims, įskaitant Baltijos valstybes, apie ketinimą nuo kitų metų nutraukti karinę paramą Rytų Europai, nors oficialaus dokumento dar nėra. Pagal šią programą nuo 2018 iki 2022 m. Baltijos šalys gavo apie 1,6 mlrd. JAV dolerių paramos, o sprendimas sumažinti finansavimą siejamas su D. Trumpo administracijos siekiu, kad Europa pati labiau prisidėtų prie savo gynybos[3].
Laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad sprendimai dar nepriimti, todėl svarbus Lietuvos parlamentarų konstruktyvus įsitraukimas. Ji atmetė opozicijos kritiką, kad vidaus politinės koalicijos problemos galėjo paveikti JAV dėmesį, ir pažymėjo, jog bendradarbiavimas su Vašingtonu tęsiasi, o Lietuva aktyviai stiprina dvišalius santykius.
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis perspėjo, kad Lietuva liks nuošalyje, jei politinė vadovybė apsiribos tik socialinių tinklų komentarais. Tuo metu liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad vidaus politinės problemos, įskaitant koalicijos partnerystę su R. Žemaitaičiu, gali silpninti šalies poziciją Vašingtone.
JAV administracijos sprendimas sumažinti paramą sutampa su pastangomis užbaigti Rusijos karą Ukrainoje ir, pasak žiniasklaidos, gali turėti įtakos regiono saugumui.
