<h2>Nauja sveikatos sistema veikia it Baltarusijos režimas?</h2>
<p>Šalies medikai įsitikinę, kad sveikatos sistemos reforma toli gražu neatspindi gerų valdžios užmojų žmonių labui, veikiau priešingai – ja vadovaujamasi tik siekiant kaip įmanoma labiau optimizuoti valstybės išteklius ir tam skiriamus finansus. Ne tik medikai, bet ir opozicija pritaria, kad žmogus šioje reformoje atsidurs paskutinėje vietoje, mat jau dabar sparčiai naikinami gydymo įstaigų skyriai šalies regionuose, medicinos paslaugos pamažu tampa nebepasiekiamomis, o sveikatos pasaugos ministras Arūnas Dulkys kaltinamas abejingumu.</p>
<p>Apie tai, kad šia tema nebetyli ir patys medikai, prieš kelias dienas pareiškė ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pasidalindamas medikų išsiųstu laišku parlamentui.</p>
<blockquote>
<p>Seimui raštu pateikusi kritiką Lietuvos šeimos medicinos bendruomenė nevengė sveikatos sistemos reformą sulyginti net su Baltarusijos režimo veiksmais, kai prie gerai veikiančių įmonių diktatorius priversdavo prijungti blogai funkcionuojančius kolūkius.</p>
</blockquote>
<p>O štai medikų nuomone, įkvėpimu tokiai reformai galėjo tapti ir patys Rusijos sveikatos sistemos organizatoriai. Tačiau, anot jų, net ir patys rusai abejoja tokiu savo sveikatos sistemos modeliu.</p>
<blockquote>
<p>„Puikiai žinodami, kad mūsų kategoriškai nepritarianti pozicija gali būti eilinį kartą ignoruota, vis tiek jaučiame pilietinę pareigą ją išsakyti, kad būtų akivaizdu, jog sovietinio sveikatos sistemos modelio rekonstrukcija nepriklausomoje Lietuvoje buvo įvykdyta kategoriškai prieštaraujant šeimos medicinos bendruomenei“, – teigiama rašte.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/veryga-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ministrui ant pacientų „nusispjaut“ ir tas net nebeslepiama</h2>
<p>Tuo tarpu socialdemokratų frakcija nurodo, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys net neslepia, kad pacientai jam mažiausiai įdomūs visame šitame „reikale“. Ketvirtadienį Seimo nariams svarstyti buvo pateikta rezoliucija „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“. Rezoliucijoje buvo teigiama, kad Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma yra nepriimtina ir ja mažinamas sveikatos paslaugų prieinamumas šalies regionuose[2].</p>
<p>Reformos iniciatorius socialdemokratas Eugenijus Sabutis prabilo ir apie pirmąsias reformos aukas, nors ji dar ir neveikianti pilnu pajėgumu. Anot jo, nuo gegužės akušerijos paslaugų nebeįmanoma gauti Vilkaviškyje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Kretingoje bei Trakuose, o šių miestų gyventojos gimdyvės priverstos vykti gimdyti į kitus miestus.</p>
<p>O štai pats A. Dulkys esą į klausimus dėl reformos pasekmių neatsakė, todėl parlamentarai buvo priversti kreiptis į ekspertus, kurie konstatavo, kad ši reforma turės neabejotinų pasekmių – bus sunaikinta šimtai etatų, o labiausiai nukentės akušerijos, pediatrijos, chirurgijos, psichiatrijos bei reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugos.</p>
<blockquote>
<p>Visgi, A. Dulkys, paklaustas, ar ketina pasirūpinti be darbo likusiais medikais, pasak E. Sabučio, „nė nemėgino apsimesti, kad ministerijai tai rūpi.“</p>
</blockquote>
<p>Seimo rezoliucijoje pateikiama, kad sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka grindžiama tik ekonominiu efektyvumu, vadybiniais rodikliais ir valstybės biudžeto lėšų taupymo metodika[2].</p>
<p>Visgi, galiausiai pertraukos iki kito posėdžio svarstant šią rezoliuciją paprašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Rezoliucijai kaipmat kritikos pažėrė ir parlamentaras Edmundas Pupinis, mat nereikėtų rašyti rezoliucijos dėl įstatymo projekto, kuris šiuo metu yra Seime. Jis nurodė, kad tai yra „oro virpinimas“[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/reforma.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pritarė greitosios medicinos pagalbos paslaugų tinklo optimizavimui</h2>
<p>Ketvirtadienį Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus, kuriais sutarta jau nuo 2023 m. liepos 1 d. optimizuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą. Skelbiama, kad šiuo metu Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 49 įstaigos, o per 2021-uosius šalyje paslaugas teikė 231 GMP brigada[6].</p>
<blockquote>
<p>„Esant decentralizuotai GMP sistemai, kyla ginčytinų paslaugos prieinamumo klausimų tarp paslaugų teikėjų dėl paslaugų teikimo paribinėse teritorijose. Kai kurios GMP įstaigos negali užtikrinti dviejų GMP brigadų išlaikymo dėl per mažo gyventojų skaičiaus, todėl tenka jas dotuoti papildomai. Brigadų krūviai labai nevienodi, atskirose savivaldybėse skiriasi iki 10 kartų. Dėl didelio GMP įstaigų skaičiaus atsiranda didelės administravimo išlaidos ir turimų išteklių fragmentacija“, – pataisų iniciatoriai argumentuoja aiškinamajame rašte[6].</p>
</blockquote>
<p>Rašte taip pat akcentuojama, kad pagal esamą GMP brigadų išsidėstymą, apie 5 proc. Lietuvos gyventojų greitosios pagalbos paslaugų negauna laiku kaip yra numatyta: mieste – per 15 min., kaime – per 25 min.</p>
<p>Todėl jau nuo ateinančių metų GMP paslaugas teiktų viena Greitosios pagalbos tarnyba, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Aiškinama, kad GMP tarnyba greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiktų per teritorinius padalinius.</p>
<p>O štai GMP teritorinių padalinių skaičių, GMP teritorinių padalinių aptarnaujamas teritorijas Lietuvoje ir greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių brigadų skaičių aptarnaujamose teritorijose nustatytų sveikatos apsaugos ministras.</p>
<blockquote>
<p>Bendrai GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje[6].</p>
</blockquote>
