„Amazon“ aiškina, kad atleidimai būtini „efektyvumui“: darbuotojai mato – DI keičia žmones
Technologijų milžinė „Amazon“ paskelbė planus atleisti apie 14 tūkst. biurų darbuotojų. Tai dalis platesnio „taupymo plano“, kuriame pagrindiniu įrankiu tampa dirbtinis intelektas (DI). Nors įmonė tvirtina, kad mažina biurokratiją ir siekia „investuoti į svarbiausias sritis“, daugelis ekspertų atvirai kalba – DI pamažu perima žmonių darbus.
Aukšto rango vadovė Beth Galetti laiške darbuotojams rašė, kad „reikia tapti dar efektyvesniais, atsisakyti perteklinių sluoksnių ir sutelkti išteklius į tai, kas svarbiausia klientams“. Tačiau būtent tokie „efektyvumo“ argumentai šiandien dažniausiai reiškia vieną dalyką – mažiau žmonių, daugiau automatizacijos[1].
„Kai kas klaus, kodėl mažiname etatus, jei įmonei sekasi gerai. Ši DI karta yra labiausiai transformuojanti technologija nuo pat interneto atsiradimo“, – teigė B. Galetti. Pasak jos, DI leidžia įmonėms „inovacijų srityje veikti greičiau nei bet kada anksčiau“. Kitaip tariant, technologijos tampa ne pagalbininku, o pakeičia darbuotojus.

Nors pelnas auga, korporacija investuoja į robotus ir automatizaciją
„Amazon“ jau keletą metų nuosekliai mažina žmonių skaičių ir tuo pat metu plečia investicijas į automatizaciją. Įmonė atvirai skelbia, kad robotika, generatyvinis DI ir algoritminiai sprendimai leidžia mažinti darbo sąnaudas ir didinti pelną.
Tiesa, vadovai žada, kad 2026 metais bendrovė „vėl samdys žmones strateginėse srityse“. Tačiau tuo pat metu B. Galetti pripažino, kad „efektyvumo paieškos“ tęsis, kas gali reikšti dar vieną atleidimų bangą.
„Amazon“ jau buvo atleidusi 27 tūkst. darbuotojų 2022–2023 metais, todėl dabartinis skaičius atrodo mažesnis, bet tendencija aiški – kiekvieną naują „efektyvumo“ etapą lydi darbuotojų mažinimas.
„Efektyvumo“ pažadai tampa priedanga DI dominavimui
Generalinis direktorius Andy Jassy dar birželį laiške darbuotojams pripažino, kad dirbtinis intelektas taps pagrindine „Amazon“ strategine kryptimi, o „produktyvumo didinimas“ reiškia būtent tai – mažiau žmonių, daugiau mašinų.
Nors korporacijos vadovai mėgsta kalbėti apie „naujus horizontus“ ir „inovacijų potencialą“, vis dažniau tampa aišku, kad kaina už šį progresą – realūs žmonių darbai.
Dešinieji komentatoriai šį procesą vadina „tyliąja darbo rinkos revoliucija“ – kai pelnas kyla, bet vidurinė klasė traukiasi, o darbo vietas perima DI ir robotai, kurie nei serga, nei reikalauja atlygio.