Nevienareikšmiškai vertinamas menas priešina visuomenę ir kvestionuoja moralės ribas
Dažnai kartojama frazė yra ta, jog menas turėtų priversti mus jausti. Tačiau ką? Susidomėjimą ir intrigą, o gal pyktį, nepritarimą? Tikriausiai visos šios emocijos ir dar daugiau gali būti pasitelkiamos kalbant apie tikro meno pasaulio maištininko Maurizio Cattelan‘o kūrybą.
Tie, kurie jau yra girdėję šią pavardę, neabejotinai žino kontraversijas, kurios, regis, nuolat lydi šį menininką, galbūt net yra susipažinę su gana įvairia ir nevienareikšmiška jo kūryba. Tiesa, tie, kurie apie šį kūrėją girdi pirmą kartą, turėtų būti pasiruošę viskam, juk ne kiekvieną dieną galima išvysti už milijonus dolerių parduodamą klūpantį Hitlerį ar popiežių, prispaustą meteorito.
Taip, visa tai yra būtent šio menininko kūryba, kurią vieni kritikuoja ir vadina peržengiančia ne tik kūrybos, bet ir moralės ribas, kita aukština ir teigia, kad tai yra būtent tai, ko reikia šiandienos gana konservatyvioje meno rinkoje.
Iš tiesų, italas Maurizio Cattelanas žinomas kaip jokių meno taisyklių, standartų ir normų nepaisantis išsišokėlis, menininkas drąsiai rodantis savo idėjas ir kartu pasižymintis puikiu humoro jausmu. Ne vienas jo kūrinys visų pirma gali sukelti šypsnį ar juoko bangą, o tik vėliau priversti susimąstyti.
Žinoma, yra ir tokių, kurie vos išvydus papiktina ir sukelia didžiules diskusijas meno gerbėjų terpėje. Savo nekasdieniais darbais menininkas įaudrina visuomenės sąmonę, taip išprovokuodamas įdomias ir dažnai reikalingas diskusijas apie mūsų moralės ribas bei tai, kas mūsų visuomenėje laikoma „šventa” ir „neliečiama”[1].
Maurizio Cattelanas, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis tarp Niujorko ir Milano, nebijodamas vizualiai kontraversiškų darbų pateikimo, tabu laikomų temų ir žmonių nepasitenkino dažnai peržengia įprastas meno pasaulio ribas. Nors prielankumas ir skonis menui yra gana individualus dalykas, dažnai net puikiai ekspertų vertinami darbai laviruoja ties subtilia riba tarp tobulybės ir visiško nesusipratimo.
Tačiau, šio italo kūryba visuomet išlieka pastebima ir traukianti tiek ekspertus, vertintojus ar eilinius parodų bei muziejų lankytojus, o tai yra pasiekimas, kuris negali būti siejamas tik su kontraversijomis. Galima tik spėti, jog visuomenė vaduojasi iš įprastinių meno suvokimo rėmų ir ieško vis labiau stebinančių, net šokiruojančių iššūkių[2].
Klūpantis Hitleris ir auksinio unitazo pavidalu pateikta Amerika menininkui sukrovė milijonus
Vis tik, bene daugiausiai dėmesio Maurizio Cattelano pelnė dėl savo kurtos klūpančio ir atgailaujančio Hitlerio statulos, kuri sumušė itin prestižinio ir žymaus „Christie‘s” aukciono Niujorke rekordus, kai buvo parduota už 17,2 mln. dolerių.
Statula, kuri yra pagaminta naudojant tiesiog vašką ir dervą, bei dekoruota tikrais žmogaus plaukais, buvo pavadinta gana abstrakčiai, tiesiog ,,Jis‘‘ (angl. „Him“). Kūrinys buvo įvertinas gerokai žemesne kaina: buvo manoma, kad jos vertė rinkoje sieks nuo 10 iki 15 milijonų dolerių.
Vis tik, „Jis” ir Maurizio Cattelanas pasiekė net pasaulinį aukciono rekordą, kai vos po penkių minučių meno kūrinys buvo parduotas anoniminiam aukciono dalyviui, kuris milijoninį kūrinį įsigijo paskambinęs telefonu ir pasiūlęs rekordinę pinigų sumą[3].
Prieš pardavimą aukcione kūrinys buvo eksponuojamas įvairiuose pasaulio muziejuose bei parodose ir ne kartą kėlė nepasitenkinimo audras. Dar 2010-ais, Milano meras uždraudė net spausdinti ir reklamuoti plakatą, iliustruojantį nespalvotą Maurizio Cattelano kūrinio nuotrauką, kviečiančią užsukti į muziejų ir susipažinti su skulptūra iš arčiau.
Tuo tarpu 2012-ais, darbas buvo viešai eksponuojamas buvusiame Varšuvos gete, kur apytiksliai 300 000 žydų mirė nuo bado, ligų ar buvo nužudyti. Žinoma, kilo didžiulis skandalas tiek pačioje Lenkijoje, tiek tarptautinėje žydų bendruomenėje, kuri ne kartą smerkė šį kūrinį.
Vis tik, tai tikrai ne vienintelis garsus ir kontraversiškas menininko kūrinys, nustebinęs tiek turiniu, tiek komercine sėkme. Dar 2016-ais, tikėtina atsižvelgiant į tuometį politinį klimatą, menininko darbas „Amerika” sutrikdė meno gerbėjus. Juk iš tiesų, parodos metu buvo demonstruojamas tiesiog auksinis unitazas.
Vėliau ši projekcija buvo pateikta tiek Guggenheimo muziejuje, tiek ir daugelyje kitų garsiausių pasaulio meno galerijų, o parodose sulaukė milžiniško lankytojų dėmesio ir didelio prielankumo. Tikriausiai neverta stebėtis kodėl. Juk iš 18 karatų aukso, kurio vertė yra daugiau nei 5 milijonai dolerių pagamintas unitazas gana subtiliai pašiepė anų dienų Ameriką, ypač po 2016-ųjų prezidento rinkimų.
Prieš keletą metų kūrėjas vėl sudrebino meno pasaulį. 2019-ais jis pristatė kūrinį „Komikas” (angl. „Comedian”), kurio epicentre buvo…bananas. „Komikas” – pirmasis kūrinys, kurį italų menininkas sukūrė po ilgos pertraukos ir pateikė būtent meno mugei – su juo debiutavo „Art Basel Miami Beach“ parodoje ir sulaukė dėmesio[4].
Kūrinio suvokimas gali būti interpretuojamas įvairiai. Praktiškai visur pasaulyje bananas siejamas su vyriškos lyties atstovu, tiksliau jo lytiniu organu, todėl matant jį kabantį ant sienos, laikomą lipnios juostos, galima susimąstyti apie šiandieninį vyrą – vaidmenį, kuris tampa vis labiau kvestionuojamas.
#Metoo judėjimo ir socialinių visuomenės problemų aktyvistai interpretuoja, jog vyriškumas visada buvo atsakingas už moterų kankinimą, priekabiavimą, net prievartą, juk dažnai girdimi žodžiai, kad „nepavyko susivaldyti“ arba „berniukai bus berniukais‘‘. Šie impulsai, atrodo, dabar kabo ant sienos laikomi vos lipnios juostos – o tai gali būti interpretuojama kaip pokyčių atėjimą ir kintantį visuomenės požiūrį į šias temas.
Šiandien ribą tarp meno ir įžeidimo peržengti tapo itin lengva
Pats Maurizio Cattelanas, kalbėdamas apie savo darbų kontraversijas yra gana konkretus. Diskutuojant apie konkrečią Hitlerio skulptūrą, autorius ne kartą pats minėjo, kad ši istorinė asmenybė yra gryna baimė, todėl kūrybos procesas buvo sudėtingas – jis siekė atvaizduoti siaubą, kurį vis dar patiria milijonai žmonių vos išgirdę Hitlerio vardą[5].
Net skulptūros vardas „Jis” yra parinktas gana apdairiai. Gana nekaltas pavadinimas, net šiame kontekste sukuria nemalonius jausmus. Nors Holokaustas ir siaubingi istoriniai įvykiai atrodo yra praeityje, su jų pasekmėmis mes visi vis dar gyvename. Daugeliui, Hitleris yra blogio ir skausmo įsikūnijimas, baimė.
Ši skulptūra, kaip ir daugelis kitų menininko darbų, yra prieštaringa, laikoma visišku tabu. Vis tik, galima susimąstyti, jog šios nepatogios, skaudinančios, kartais gėdingos temos verčia visuomenę ir meno stebėtojus išeiti iš saugios komforto zonos bei kritiškai pažvelgti į nusistovėjusias visuomenes nuostatas.
Autorius atvirai pareiškė, jog skulptūra „Jis”, nebuvo mėginta sužmoginti Hitlerio ar pakeisti istorijos baisybių. Tai labiau raginimas visuomenei pažvelgti baimei į akis, o tai gali padėti išvengti siaubingų praeities įvykių pasikartojimo šiandien.
Kontraversiškas menas gali atrodyti kaip bandymas pažeisti normas ar nusistovėjusią santvarką bei pažiūras. Tačiau, net ir kuriant šiokį tokį chaosą, mes galime imti kvestionuoti aplinką, kurioje augame ir formuojamės.
Kartais būtent šoko ir išskirtinio meno pagalba mes galime suvokti kokie nelankstūs mes kaip visuomenė esame ir kaip paviršutiniškai priimame populiarią kultūrą ir meną. Kitaip tariant, diskutuotinos temos ir kontraversijos gali praplėsti mūsų pasaulėžiūrą, o tai šiandienos pasaulyje yra ypač naudinga ir sveikintina.
