<h2>JAV jau kalbama apie dalies globos namų uždarymą</h2>
<p>COVID-19 pandemija paveikė įvairias veiklos sritis, tačiau ypatingai išryškino sveikatos apsaugos bei slaugos sektorių problemas. Ir jos išryškėjo ne tik Lietuvoje, bet jau ir už Atlanto.</p>
<p>JAV jau kalbama apie tikrą krizę.</p>
<blockquote>
<p>Beveik 98 proc. slaugos namų patiria sunkumų samdydami darbuotojus, o 73 proc. slaugos namų nurodo, kad nerimauja, jog dėl personalo trūkumo gali tekti juos uždaryti[1].</p>
</blockquote>
<h2>Lietuvoje situacija taip pat labai sudėtinga</h2>
<p>Situacija sudėtinga ir Lietuvoje. Šalyje slaugytojų atlyginimai yra vieni iš mažiausių, jų profesija nėra įvertinama, o šių specialistų nuolat trūksta.</p>
<p>Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje rengiama ilgalaikė viso sektoriaus reforma, paliesianti ir slaugytojų darbo krūvio, atlygio bei prestižo problemą, tačiau vilties, kad greit pasikeis situacija šiame sektoriuje – nedaug.</p>
<blockquote>
<p>Patys slaugytojai netiki valdžios žadamais pokyčiais, nors permainų ir reikia žūtbūt. Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių tautų, todėl senatvinės globos ir slaugos klausimas ypač aktualus.</p>
</blockquote>
<p>Neramina ir tai, kad vietų valstybiniuose globos namuose nedaugėja, norinčiųjų į juos pateikti driekiasi didžiulės eilės, o privačių globos namų kaina atitinka toli gražu ne kiekvieno galimybes. </p>
<h2>60 proc. slaugos namų dirba nuostolingai </h2>
<p>Amerikos sveikatos priežiūros asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. slaugos namų Jungtinėse Valstijose dirba nuostolingai[2]. Maždaug 60 proc. slaugos namų personalo padėtis pablogėjo būtent nuo 2022 m. pradžios.</p>
<p>Apklausti slaugos namų atstovai teigė, kad jiems teko samdyti laikinus darbuotojus ir riboti naujų pacientų priėmimą į savo įstaigas, kad kompensuotų darbuotojų trūkumą, o 99 % slaugos namų paprašė darbuotojų dirbti viršvalandžius.</p>
<blockquote>
<p>Beveik trys ketvirtadaliai apklausoje dalyvavusių slaugos namų pranešė, kad nerimauja dėl to, jog gali tekti juos uždaryti, jei toks personalo trūkumas tęsis ir toliau.</p>
</blockquote>
<p>Daugiau nei prieš dvejus metus prasidėjus COVID-19 pandemijai, nė viename Jungtinių Valstijų regione neišvengta didelio licencijuotų slaugytojų trūkumo.</p>
<p>Dar šių metų sausį visos šalies gubernatoriai, kai kurie jau antrą kartą, į pagalbą sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams pasitelkė Nacionalinę gvardiją.</p>
<blockquote>
<p>Tuo tarpu 1 118 ligoninių, t. y. daugiau nei 1 iš 6 JAV ligoninių, pranešė apie kritinį slaugytojų trūkumą.</p>
</blockquote>
<h2>Išdavė net laikinas licencijas studentams</h2>
<p>Situacija tapo dar labiau įtempta, kai 2022 m. kovo mėnesį beveik kiekviena valstija ėmėsi beprecedenčių veiksmų slaugytojų trūkumui spręsti. Pavyzdžiui, kai kur buvo išduotos laikinos slaugos licencijos slaugos studentams.</p>
<p>Kaip teigia „WCIV Charleston" AHCA prezidentas ir generalinis direktorius Markas Parkinsonas, JAV atlikta apklausa rodo, kad slaugos paslaugų teikėjai susiduria su dideliu ir nuolatiniu darbo jėgos trūkumu:</p>
<blockquote>
<p>„Įstatymų leidėjai visoje šalyje turi teikti pirmenybę ilgalaikei priežiūrai gyventojams ir darbuotojams, o tai prasideda nuo išteklių darbo jėgos problemoms spręsti skyrimo. Kadangi slaugos paslaugų teikėjas yra išskirtinai priklausomas nuo valstybės finansavimo, įstatymų leidėjai turi padėti slaugos namams geriau konkuruoti dėl slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų darbo, taip pat kurti darbo rinką, kad daugiau žmonių būtų skatinami siekti karjeros ilgalaikės priežiūros srityje."</p>
</blockquote>
<p>M. Parkinsono teigimu, visi sutinka, kad slaugos namams reikia samdyti daugiau slaugytojų, tačiau lieka klausimas, kaip tai padaryti.</p>
<h2>Viena iš paklausiausių profesijų</h2>
<p>Licencijuoti slaugytojai yra viena iš paklausiausių profesijų JAV[3]. Jie teikia slaugą visose įmanomose sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant ligonines, gydytojų kabinetus, ambulatorinės priežiūros centrus ir kvalifikuotos slaugos įstaigas. Taip pat jie teikia paslaugas namuose, mokyklose, universitetuose, kalėjimuose.</p>
<p>Slaugytojai ne tik labai svarbūs pacientų priežiūros paslaugų teikėjai, bet ir atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant sveikatos priežiūros rezultatų netolygumų problemą ir gerinant visos visuomenės sveikatą.</p>
<p>Praėjusiais metais JAV dirbo apie 3 mln. slaugytojų. Tai didžiausia sveikatos priežiūros specialistų kategorija ir penkta pagal dydį profesija šalyje. JAV slauga yra pagrindinė viduriniosios klasės profesija ir ypač svarbi ji moterų (ypač ne baltųjų) ekonominiam saugumui.</p>
<p>Tačiau slaugytojų JAV reikia daugiau. Ekspertai akcentuoja, jog aukštosios mokyklos turi didinti slaugos specialistų grupes ir darniau su kitomis įstaigomis bendradarbiauti dėl jaunų specialistų paruošimo.</p>
<p>Manoma, kad siekiant sukurti stiprią slaugos profesionalų bendruomenę, svarbiausia yra aukštojo mokslo sistema, kuri būtų pajėgi suteikti pakankamai slaugos absolventų, kad patenkintų sveikatos priežiūros sistemos poreikius.</p>
<p>Sveikatos priežiūros ekspertai rekomenduoja, kad JAV Kongresas priimtų teisės aktus, kuriais būtų investuojama į slaugos dėstytojus, klinikines vietas ir slaugos programų infrastruktūrą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/amirreza-jamshidbeigi-_4ifswfbwss-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Slaugytojas Lietuvoje turėtų uždirbti bent 2 tūkst. eurų į rankas</h2>
<p>Slaugos sektorius išgyvena ne mažesnę krizę ir Lietuvoje. Lietuvoje jau kurį laiką trūksta slaugytojų. Skaičiuojama, kad jų reikėtų bent pora tūkstančių daugiau[4]. Tačiau, milžiniški krūviai, menkas atlyginimas ir pagarbos trūkumas atbaido jaunimą rinktis slaugytojo kelią. Tuo tarpu tie, kurie tokį išsilavinimą jau yra įgiję, žvalgosi į karjeros galimybes užsienyje.</p>
<blockquote>
<p>Nors sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir toliau tikina, kad per artimiausius metus slaugytojų profesijos prestižas stipriai kils, tokie teiginiai nėra pagrindžiami konkrečiais pavyzdžiais, kaip tai bus bandoma pasiekti.</p>
</blockquote>
<p>Akivaizdu, kad nei patyrusių slaugytojų, nei jaunimo netenkina menki atlyginimai ir didžiuliai darbo krūviai.</p>
<p>Utenos ligoninės slaugytoja Raselė teigia, kad 2 tūkstančiai eurų būtų pati pradžia, kiek slaugytoja turėtų gauti į rankas.</p>
<p>Santarų klinikose dirbanti slaugytoja Lina taip pat akcentuoja atlygį ir teigia, kad kol nebus geresnio užmokesčio ir nesumažės darbo krūviai, slaugytojų ligoninėse nepadaugės, nes jaunus specialistus dabartinės darbo sąlygos gąsdina.</p>
<blockquote>
<p>„Šiemet pati inicijavau ir rengiau prezentaciją kolegiją baigusiems absolventams, kvietėme juos pas mus dirbti. Iš visos laidos susidomėjo tik vienas žmogus", – teigia slaugytoja. </p>
</blockquote>
<h2>Viena slaugytoja prižiūri 100 ligonių</h2>
<p>O slaugytojų krūviai iš tiesų didžiuliai. Dešimt metų sostinėje esančioje Vilkpėdės ligoninėje dirbanti Natalija neslepia – šimtui lovų tenka trys slaugytojos.</p>
<p>Procedūroms atlikti laiko yra, o pabendrauti su ligoniais, nors jie to tikisi, jau nebe[5].</p>
<p>Kitos slaugytojas pasakoja, kad 30 gulinčių pacientų rūpinasi viena slaugytoja ir padėjėja.</p>
<p>Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė teigia, kad didžioji dalis slaugytojų išvyksta dirbti į užsienį, o išvykti juos vilioja ne tik didesnis atlyginimas, tačiau ir geresnės darbo sąlygos bei pagarba profesijai:</p>
<blockquote>
<p>„Slaugytojai iš tikrųjų dirba labai sunkų darbą, o atlyginimas ne visuomet atitinka to atlikto darbo sudėtingumą. Reikia dirbti ir savaitgaliais, ir naktimis, ir švenčių dienomis, nes ligonis, sergantis žmogus, jis negali būti paliktas vienas. Slaugytojo darbas yra toks, kad jis nežino nei švenčių, nei išeiginių dienų.</p>
<p>Reikia tobulinti, gerinti darbo sąlygas mūsų šalyje, nes į užsienį traukiasi ne tik dėl finansų, bet taip pat ir dėl geresnių darbo sąlygų, dėl adekvačiau reglamentuotų darbo krūvių ir taip pat dėl pagarbos profesijai."</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Vilniaus Vilkpėdės ligoninės direktorė Ina Čebatariova sako, kad problema dabar jau tampa elementarus dabartinių darbuotojų išsaugojimas, o ne naujų priviliojimas:</p>
<blockquote>
<p>„Žmonės pas mus dirba pusantro etato arba per keletą įstaigų, kad susirinktų adekvačius atlyginimus."</p>
</blockquote>
<h2>Uždarbis – apie 800 eurų į rankas</h2>
<p>Dažna slaugytoja uždirba apie 800 eurų į rankas, tačiau retai dirbama tik vieno etato krūviu. Imami viršvalandžiai arba ieškoma papildomo darbo naktimis bei savaitgaliais. Nors tai padeda prisidurti prie atlyginimo, atima daug jėgų. Darbuotojai nebeturi laiko sau, šeimai ir poilsiui, dėl to patiria stresą, nuovargį, gali tapti suirzę.</p>
<p>Kitaip situaciją mato sveikatos ministras. A. Dulkys, kuris teigia, kad Lietuvoje yra gydymo įstaigų, kuriose atlyginimai kur kas didesni nei vidutiniai.</p>
<p>Ministro teigimu, dabar yra kalbama apie tikslą – apie 80 proc. galimų paslaugų, atsidurtų vidutinių ir mažųjų gydymo įstaigų areale ir kad pacientams iš nedidelių gydymo įstaigų nereikėtų važiuoti ištraukti šapo iš akies į didesnę įstaigą.</p>
<p>A. Dulkio teigimu, turime susitvarkyti su įstaigų tinklu: tuomet kils ir atlygis, ir profesijos prestižas. </p>
<p>Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Arūnas Šimkus sako, kad atlygio didėjimas yra užprogramuotas.</p>
<p>Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA duomenimis, iki 2030-ųjų metų slaugytojų poreikis išaugs iki beveik 5000. Dabar dirba apie 20 tūkst. slaugytojų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/georg-arthur-pflueger-eo_jhqabby0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Slaugos namuose – nesibaigiančios senolių eilės</h2>
<p>Globos ir slaugos namų situaciją Lietuvoje taip pat paveikė COVID-19. Kai kurie globos namai atlaisvėjo, tačiau dėl pandemijos naujų gyventojų neatvyko. Tačiau pastatų išlaikymas ir darbuotojų atlyginimo fondas nesumažėjo, susidurta su finansiniais sunkumais[6].</p>
<p>Kai kur situacija ir priešinga. Veiklos mastai išaugo, o norinčiųjų apsigyventi – eilės. Pavyzdžiui, Šiaulių Aukštelkės socialinės globos namai yra užpildę visas 220 vietas, neturi nė vienos laisvos, o laukiančiųjų sąraše – 10 asmenų. Patekti su šeimos gydytojo siuntimu ten norėtų kone dar 200 žmonių.</p>
<p>Šiaulių miesto savivaldybės globos namų Stacionarios globos ir slaugos padalinyje Rėkyvoje vietų irgi nėra. Prašymus ten apsigyventi yra pateikę 20 asmenų. Jie – laukiančiųjų eilėje, kuri juda labai lėtai.</p>
<h2>Ne kitaip net ir privačiuose globos namuose</h2>
<p>Tačiau galbūt situacija geresnė privačiuose globos namuose? Pasirodo, jog ne.</p>
<p>Moderniuose ir specializuotose privačiuose slaugos namuose eilės taip pat didžiulės nepaisant net kandančių kainų. Briduose įsikūrusių VšĮ „Senolių namai“ įkūrėjas Vaclovas Motiejūnas teigia, kad susidomėjusiųjų skambučių sulaukia dažnai, tačiau naujų gyventojų neturi kur patalpinti.</p>
<blockquote>
<p>„Buvome bandę padaryti eilę, bet mirštamumas labai mažas pas mus, tai paskambinus pagal sąrašą, kada jau ateina ta eilė, visi jau būdavo kažkaip susitvarkę“, – teigia V. Motiejūnas.</p>
</blockquote>
<p>Kaip žinoma, valdžios įstaigos globos vietų neskirsto ir nedalija. Asmuo ar jo šeima patys renkasi norimą globos įstaigą bet kurioje šalies vietoje, nesvarbu – privačią ar biudžetinę.</p>
<p>Vėliau yra kreipiamasi į savo savivaldybę, kad ši padengtų kainos skirtumą tarp globos namų paslaugos įkainio ir sumos, kurią moka pats žmogus, priklausomai nuo gaunamos pensijos.</p>
<blockquote>
<p>Pagal galiojančią tvarką senolis už gyvenimą ir globą turi atiduoti visą slaugos priežiūros pašalpą, jei tokią gauna, ir 80 procentų savo gaunamos pensijos. Tada trūkstamus šimtus eurų prideda savivaldybė.</p>
</blockquote>
<p>Kaina asmeniui socialinės globos namuose, priklausomai nuo to, ar asmuo turi specialiųjų poreikių, svyruoja nuo 800–1 000 (valdiškose įstaigose) iki 1 200–1 500 (privačiose įstaigose) eurų per mėnesį.</p>
<blockquote>
<p>Vidutiniškai gyventojo mokama suma svyruoja apie 500 eurų, kiti pinigai pridedami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacijos.</p>
</blockquote>
<p>Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos globos įstaigose (valstybinėse, savivaldos ir privačiose) 2020 metų pabaigoje gyveno 13 490 senų ar suaugusių, turinčių negalią, asmenų.</p>
