Markas Rutte: Lietuva rodo pavyzdį NATO – su Mindaugu Sinkevičiumi aptarė oro gynybą ir Rusijos keliamas grėsmes

Markas Rutte Lietuvos gynybos finansavimą įvardijo pavyzdžiu kitoms NATO valstybėms

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį Briuselyje susitiko su Lietuvos ministru pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Po susitikimo surengtoje bendroje spaudos konferencijoje Aljanso vadovas pabrėžė Lietuvos indėlį į kolektyvinę gynybą ir augančias šalies investicijas į karinius pajėgumus.

Lietuva 2026 m. krašto apsaugai kartu su Gynybos fondo lėšomis skiria 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai gerokai viršija NATO nustatytą ankstesnį 2 proc. kriterijų ir jau atitinka naują Aljanso kryptį gerokai didinti sąjungininkų išlaidas saugumui.

M. Rutte Lietuvą kartu su kitomis rytinio NATO flango valstybėmis jau anksčiau yra minėjęs tarp šalių, kurios sparčiai didina gynybos finansavimą. Jo teigimu, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija savo investicijomis rodo, kaip NATO valstybės gali greitai reaguoti į pasikeitusią saugumo aplinką.

Premjeras M. Sinkevičius savo ruožtu patvirtino, kad Lietuva ketina ir toliau išlaikyti didesnį nei 5 proc. BVP gynybos finansavimo lygį.

NATO iki 2035 metų įsipareigojo gynybai ir su saugumu susijusioms reikmėms skirti 5 proc. BVP

2025 m. Hagos NATO viršūnių susitikime sąjungininkės susitarė iki 2035 m. kasmet gynybai ir su saugumu susijusioms investicijoms skirti 5 proc. BVP.

Šis įsipareigojimas suskirstytas į dvi dalis. Mažiausiai 3,5 proc. BVP turėtų būti skiriama pagrindinėms karinėms reikmėms ir NATO pajėgumų tikslams, o dar iki 1,5 proc. – kritinei infrastruktūrai, atsparumui, kariniam mobilumui, pramonės pajėgumams ir kitoms su saugumu susijusioms sritims.

Lietuvos 2026 m. gynybos finansavimas jau viršija bendrą 5 proc. ribą, nors skirtingų NATO kategorijų apskaita nėra visiškai tapati nacionalinio biudžeto skaičiavimams.

NATO vadovybė šį finansavimo didinimą sieja su Rusijos karinių pajėgumų atkūrimu ir būtinybe Aljansui turėti pakankamai pajėgų kolektyvinei gynybai.

Mindaugas Sinkevičius svarbiausiu Lietuvos prioritetu NATO įvardijo oro gynybos stiprinimą

M. Sinkevičius Briuselyje akcentavo oro ir priešraketinę gynybą. Premjeras teigė, kad Rusijos veiksmai ir su karu Ukrainoje susiję incidentai jau paliečia ne vien valstybes prie NATO rytinės sienos.

Pasak premjero, dabartinėmis sąlygomis Aljansui reikalingas koordinuotas bendras atsakas, o oro gynybos stiprinimas turi tapti vienu svarbiausių NATO prioritetų.

Šis klausimas Lietuvai ypač aktualus dėl pastaruoju metu dažnėjančių bepiločių orlaivių incidentų regione. Vien rugsėjo 21–26 dienomis NATO oro gynybos naikintuvai šešis kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos karinių orlaivių, skridusių netoli Baltijos valstybių oro erdvės.

Baltijos šalys taip pat kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamos skirti 500 mln. eurų papildomam regiono gynybos nuo dronų pajėgumų stiprinimui.

NATO rytinio flango gynyboje Lietuva remiasi ir Vokietijos brigada bei JAV kariniu buvimu

Lietuvos saugumo architektūroje vis svarbesnę vietą užima sąjungininkų pajėgos. Vokietija Lietuvoje dislokuoja nuolatinę šarvuotąją brigadą, kurios visišką kovinį pajėgumą planuojama pasiekti iki 2027 metų.

M. Rutte šį Vokietijos sprendimą yra ne kartą minėjęs kaip vieną konkrečiausių NATO rytinio flango stiprinimo pavyzdžių. Nuolatinė brigada Lietuvoje turėtų tapti svarbia Aljanso regioninės gynybos planų dalimi.

Lietuvoje taip pat tęsiama JAV karių rotacija. Rugsėjį prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad nauja amerikiečių karių pamaina jau vyksta į Lietuvą ir kad jų skaičius neturėtų būti mažesnis nei ankstesnėse rotacijose.

M. Sinkevičiaus Vyriausybė yra pareiškusi pasirengimą toliau investuoti į sąjungininkams reikalingą karinę infrastruktūrą ir, esant poreikiui, priimti daugiau JAV karių.

Markas Rutte perspėja dėl Rusijos pajėgumų atkūrimo, tačiau nekalba apie neišvengiamą NATO ir Rusijos karą

Pastarosiomis savaitėmis M. Rutte ne kartą pabrėžė, kad NATO turi vertinti Rusijos karinį potencialą rimtai. Jo teigimu, Rusijos pramonė dideliu mastu pertvarkyta karo reikmėms, o Maskva investuoja į kariuomenės ir gynybos pramonės atkūrimą.

Kartu NATO generalinis sekretorius rugsėjo 24 d. viešai citavo Danijos žvalgybos vertinimą, pagal kurį plataus masto Rusijos invazija į NATO teritoriją šiuo metu laikoma mažai tikėtina. M. Rutte teigė sutinkantis su tokiu vertinimu, tačiau ragino sąjungininkes nesielgti naiviai ir toliau stiprinti gynybą.

NATO vadovas taip pat pabrėžia, kad Aljansas turi įvairių priemonių reaguoti į hibridines atakas, sabotažą, kibernetines operacijas ir kitus veiksmus, kurie nepatenka į klasikinio karinio puolimo kategoriją.

Lietuvos vadovai savo ruožtu akcentuoja ne vien tiesioginio karinio puolimo scenarijų, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugą, dronų grėsmes, kibernetinį saugumą bei atsparumą hibridinėms operacijoms.

Lietuva siekia, kad rytinio NATO flango saugumas būtų finansuojamas kaip bendras Europos prioritetas

M. Sinkevičiaus vizitas Briuselyje neapsiribojo NATO. Dieną prieš susitikimą su M. Rutte premjeras kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir ragino stiprinti visos Europos Sąjungos oro erdvės saugumą.

Lietuvos pozicija: rytinio flango valstybės saugo ne vien savo nacionalines sienas, bet ir išorinę ES bei NATO sieną, todėl šio regiono gynybos infrastruktūros finansavimas turėtų būti bendras Europos interesas.

Lietuva siekia, kad 2028–2034 m. ES daugiametėje finansinėje programoje daugiau lėšų būtų numatyta oro ir priešraketinei gynybai, kariniam mobilumui, kritinės infrastruktūros apsaugai bei transporto projektams, tokiems kaip „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“.

Šie klausimai taps dar aktualesni 2027 m. pirmąjį pusmetį, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. M. Sinkevičiaus Vyriausybė jau yra paskelbusi, kad saugumas, atsparumas ir parama Ukrainai bus tarp pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų.