Apie meilę šnekama daug, tai ir trauka, ir aistra, ir ta pati pagarba
Daug dėmesio skiriama kalboms, kaip vyrams nenudegti nuo santykių, neprarasti turto, laiko, saugotis tam tikrų moterų. Bet vienas svarbus dalykas, apie kurį, mano manymu, išties kalbama per mažai – tai vyriškoji Atsakomybė. Vyras privalo jausti ją nuolatos, kurdamas šeimą.
Ir su nuolat diegiamu mąstymu, kaip nepralošti, nenudegti vyrui – nueita šiek tiek ne tuo keliu
Ką mes vyrai pralošime? Laiką? Moteriai jis nė kiek nemažiau aktualus nei mums. Pinigus? Na tarkim, bet jie uždirbami. Va moteris, kuri ryžosi mums gimdyti – tikrai eina va bank. Ar mes kada rimčiau susimąstome, kiek reikia drąsos, ryžto, meilės, pasitikėjimo gimdyti su mumis bendrus vaikus? Aš kai apie tai pagalvoju, manyje iškart apriori išauga milžiniškas atsakomybės jausmas. Tas žmogus ryžosi ne pusmečiui pagyventi su didesniu svoriu ir keliom naujom strijom – jis ryžosi paskirti visą savo gyvenimą man ir mūsų vaikui. Ar gali būti dar kokia nors didesnė rizika ir pasitikėjimas?
Mes savo sūnums turime paaiškinti santykių rizikas, aš tam pritariu. Bet pačių rizikų ženkliai sumažėtų, jei mes eitume visuomet atsakomybės keliu. Pradėtume nuo savęs. Ir čia ne vien vestuvės ar gimdymai – apskritai, kai mes atsiveriam vienas kitam, mes nusimetam šarvus. Neįmanoma mylėti su šarvais ir apskritai normaliai abiems gyventi. Tad „šarvų“ jėgų ir noro nešiotis tikrai nėra.
O va atsakomybė – pats pirmas dalykas, ką turi nešiotis savyje kiekvienas vyras
Jei iš moterų mes nuolat reikalaujam pagarbos, tai iš savęs reikalaukim atsakomybės. Gal, žiūrėk, ir to pagarbos plakato nereiks nuolatos jai rodyt, jei ji matys ir jaus mūsų rimtą ir brandų požiūrį į Ją, Jos gyvenimą ir likimą. Juk sutikime – gan retai moterys atsilygina mums vyrams ne tuo pačiu. Jos gan abipusiškos, simetriškos, santykiai su jom – tai mūsų veiksmų rikošetas. Moters prigimtis – dažnai padauginti tai, ką mes jai pačiai suteikiame. Mes namą – ji namus, mes sieną – ji – prasmę, mes saugumą – ji jaukumą, mes jėgą – ji švelnumą.
Tad tiesiausias kelias į mūsų taip norimą Pagarbą – Atsakomybė. Ir tai ne kažkoks vargas ar nuolatinis vyro „lažas“. Kartais man atrodo, kad tai, anaiptol, didžiausia privilegija, pats svarbiausias pripažinimas ir pasididžiavimas.
Ji manim patikėjo, aš Jos nenuvyliau.
Norite laimingų savo sūnų – mokykite juos nuo pat mažumės Atsakomybės – ir ne tik prieš Ją, savo Mylimąją – ir prieš save pačius taipogi.
Santykiuose – tai tas pats.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
