Darželių trūksta ir didmiesčiuose, ir regionuose
Darželių trūkumas – įsisenėjusi Lietuvos švietimo bei ugdymo sistemos problema. Dar net neprasidėjus šiems mokslo metams, šalies žiniasklaida skelbė, kad vietų sostinės darželiuose laukia dar beveik 1200 vaikų[1]. Vilniaus miesto savivaldybė tuomet teigė, kad laisvų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose šiuo metu yra tik 700.
Toks laisvų darželio vietų trūkumas negali stebinti. Tiek į patį Vilnių, tiek į jo rajoną, kasmet atsikelia vis daugiau šeimų, nemenka dalis jų – auginančių mažamečius vaikus. Tačiau panaši situacija dažnai fiksuojama ne tik sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose.
Su problema susiduriama būtent tada, kai tėvams norint atžalas išleisti į darželius, eilėse patekti į juos tenka laukti kelerius metus; tuomet negelbėja nei privatūs darželiai, už kuriuos tenka pakloti nemenkas pinigų sumas. Nepaisant to, vietų trūksta net juose.
Tačiau dabar atrodo, kad neviltyje atsidūrusioms šeimoms įdomia alternatyva gali tapti vadinamieji moduliniai darželiai. Moduliniai darželiai – galimybė spręsti trūkstamų vietų darželiuose problemą. Jie yra statomi prie jau veikiančių darželių, kur visa aplinka ir infrastruktūra yra sukurta, tad investicijos palyginti nėra itin didelės.
Būtent šią idėją jau gana sėkmingai išbandė Marijampolė: eilės darželiuose tarsi pradingo, privačių darželių daugumai šeimų jau net nebereikia, jų paklausa pastebimai sumenko. Laimingi dabar, regis, yra tiek vaikai, tiek jų tėveliai.
Moduliniai darželiai – greitai įrengiami ir sąlyginai nebrangūs
Moduliniai darželiai iš tiesų yra įdomi idėja: jie pastatomi kur kas greičiau ir pigiau, kartais, vos per mėnesį, už kelis šimtus tūkstančių eurų.
Štai, pavyzdžiui, tokiam darželiui Vilniaus rajone Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 240 tūkst. eurų. Ministerijos teigimu, statant daugiau darželių Vilniaus rajone, mažiau tėvų vaikus vežtų į perpildytus sostinės darželius, tad tai visiems būtų į naudą.
Vilniaus miesto savivaldybė skaičiuoja, kad šiuo metu eilėje laukia beveik 900 vaikų. Pusė jų lanko privačius darželius, todėl savivaldybė tokioms šeimoms kiekvieną mėnesį moka po 120 eurų kompensaciją. Darželių darbuotojai sako, kad įstaigų plėtra būtina – planuojama, kad nuo 2025 metų ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis nuo dvejų metų.
Situacija ateityje gali tapti dar labiau įtempta, tačiau ir dabar ji nedėkinga.
„Grubiai, yra apie 7 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų ir beveik pusė jų negali mokytis savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose. <…> Apie trečdalis turi pavažiuoti į Vilniaus miestą. Tai galime pažiūrėti, yra koks trečdalis nuo 7 tūkst., tai grubiai tiek reikėtų steigti papildomų grupių“, – teigia švietimo ministras Gintautas Jakštas[2].
Marijampolė – pavyzdys, kaip kovoti su darželių vietų trūkumo krize
O pavyzdžiu, kaip susidoroti su darželių vietų stygiumi, šiuo atveju gali tapti Marijampolė. Dar praėjusiųjų metų lapkritį Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda su komanda lankėsi Kauno rajono savivaldybėje, kur domėjosi modulinių darželių steigimu ir jų veikimo principu.
Būtent šio vizito metu ir kilo idėja modulinius darželius steigti ir Marijampolės savivaldybėje. O ši idėja jau tapo ir realybe.
„Jau šį rudenį į Marijampolės savivaldybės darželius pateks visi norintys vaikai nuo 1 metų! Prieš kurį laiką pasisėmę patirties dėl modulinių darželių, vakar Kauno rajono savivaldybėje jau plačiau ir visapusiškiau domėjomės jų funkcionalumu su įstaigų, kurios rudenį turės tokius darželius pas save, vadovėmis. Kauno raj. savivaldybės darželių darbuotojos, dirbančios modulinėse grupėse, džiaugiasi tokių darželių šiuolaikiškumu, šiltomis patalpomis, dideliu tėvų noru ir džiaugsmu vaikus vesti būtent į modulinius darželius. Net neabejojame, kad mūsų savivaldybėje pasiseks pasiekti tą patį“, – dar prieš naujų mokslo metų pradžią sakė savivaldybės mero patarėja Agnė Pavelčikienė[3].
Ji taip pat teigė, kad savivaldybė šių modulinių darželių neperka kaip ilgalaikio turto, o nuomoja juos 2 metams, su galimybe pratęsti nuomą dar dvejiems metams. Pasak mero patarėjos A. Pavelčikienės, toks sprendimas priimtas todėl, kad pirmiausia siekiama modulinių darželių naudą išbandyti realybėje ir įsitikinti, ar tai išties duos tokius tokius rezultatus, kokių yra tikimasi.
Nuo šių metų rugsėjo 1-osios lopšelyje-darželyje „Rasa“ buvo atidarytos dvi, o lopšelyje-darželyje „Pasaka“ trys modulinės grupės. Iš viso savivaldybėje nuo šio rugsėjo sukurta net 70 (iš kurių net 40 nuo 1 metų amžiaus) naujų ikimokyklinio ugdymo vietų[4].
Tai didžiulė pažanga ikimokyklinio ugdymo srityje. Pritaikius modulinių darželių idėją, Marijampolės savivaldybėje tarsi pradingo tėvelių nepasitenkinimas: vaikai dabar gali gauti vietą lopšelyje ar darželyje, tėvams nereikia plačiai atverti piniginių ir mokėti už privačius darželius. Tai neabejotinai pagerino bendrą pasitenkinimą gyvenant šioje savivaldybėje.
Naujas problemas gali sukurti pati rajono valdžia: darželius ruošiamasi apjungti
Nors atrodo, kad moduliniai darželiai laisvų vietų trūkumo problemą Marijampolėje išsprendė, dabar situaciją gali apsunkinti pati savivaldybė. Neseniai įvykusio Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje buvo įtrauktas daugelį vietinių, ypač švietimo sistemos darbuotojų, suneraminęs klausimas dėl idėjos sujungti visus miesto vaikų lopšelius-darželius.
Marijampolės savivaldos atstovų teigimu, tokio sujungimo tikslai būtų gana paprasti: būtų siekiama užtikrinti racionalų žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimą ir didinti veiklos, valdymo efektyvumą, optimizuojant administravimą ir mažinant valdymo išlaidas.
Po tokios reformos, būtų sujungti lopšeliai-darželiai „Ąžuoliukas“, „Nykštukas“, „Pasaka“, „Rūta“, „Rasa“, „Šaltinėlis“, „Šypsenėlė“, „Vaivorykštė“, „Želmenėliai“, prijungtas priemiestinis Patašinės daugiafunkcinis centras. Taip tarsi gimtų vienas, itin didelis, bendras Marijampolės lopšelis-darželis[5].
Šie planai jau netrukus gali tapti realybe, mat Marijampolės savivaldybės dokumentuose pažymima, kad iki 2024 m. sausio 10 d. turi būti paruoštas vaikų darželių reorganizavimo sąlygų aprašas.
Marijampolės lopšelio-darželio „Rasa“ direktorė Rasa Sutkauskienė šį planą vertina kritiškai, nes po reformos, būtų numatyta palikti 496 etatus, o vaikų būtų apie 3 tūkstančiai. Manoma, kad būtų atsisakoma daug aptarnaujančio, techninio personalo, administracijos darbuotojų.
„Bus tik vienas direktorius – žinau tik tiek, kas paskelbta viešai. Dabar turime 65 darbuotojus, kiek jų liks, neaišku. Aš dirbsiu iki 2024 m. birželio 1 dienos, iki tol, kol bus užbaigta reorganizacija ir pradės veikti naujasis darželis“, – teigia direktorė R. Sutkauskienė.
Savo ruožtu Patašinės universaliojo daugiafunkcio centro direktorė Zita Kiršienė teigia, kad šių numatytų grandiozinių permainų nebijo.
„Sakyčiau, yra pliusų ir minusų. Gal sunkiau bus su darbo organizavimu: jei darželiai turės skyrių vedėjas, joms teks visą informaciją perduoti įstaigos vadovui, ir, ko gero, darbų padaugės. Bet gal įmonė geriau sutvarkys aplinką. Aš ne vieną permainą pergyvenau, mačiau nemažai pokyčių, bet Patašinė niekada nebuvo nuskriausta, nes netrūksta vaikų, jų atveža pas mus net iš miesto, taip pat aplinkinių kaimų“, – sako Z. Kiršienė.
