<h2>Apgaunami ne tik naivūs ir patiklūs</h2>
<p>Tikėtina, kad jau kone visiems, kurie naudojasi socialiniais tinklais ar ryšio priemonėmis, ne kartą teko susidurti su „makaronų kabintojais“. Vienus jų atpažinti labai lengva, o kad demaskuoti kitus, kartais tenka dar ir gerai pasukti galvą. Visgi dažniausiai įgudę melagiai naudojasi mūsų silpnybėmis, o kartais, norėdami išvilioti daugiau pinigų, pasiūlo ir netikėtai paveldėtą palikimą ar paslaugas, kurių mums nereikia, pavyzdžiui, siūlosi net pastatyti tvorą žemėje, kurios net neturite.</p>
<p>Tiesa, savo pinkles ruošia ne tik standartiniai telefoniniai sukčiai, bet ir socialinėje erdvėje tūnantys asmenys net ir iš kitų valstybių, savo nešvariems darbeliams pasitelkiantys „Google“ vertėją. Visgi, šiuos sukčius atpažinti bene lengviausia dėl jų daromų keistų rašymo klaidų.</p>
<blockquote>
<p>Kad lietuviai vis dar užkimba ant melagių kabliuko, rodo ir duomenys, atskleidę, kad pernai metais iš Lietuvos gyventojų bei įmonių buvo išviliota net 10,2 mln. eurų, o tai net dvigubai daugiau nei 2020-aiais[2].</p>
</blockquote>
<p>Rodos, kad sukčiams savo lėšas gali atiduoti tik menkesnio išsilavinimo ir naivesni asmenys, bet…</p>
<blockquote>
<p>„Daugumai mūsų sukčiai siejasi su melagingais skambučiais telefonu. Deja, šiandien nuotoliniai sukčiai atakuoja daugybe skirtingų būdų: siunčia melagingus el. laiškus, kenksmingas nuorodas, apsimeta pirkėjais ar pardavėjais skelbimų portaluose, pasisavina tapatybes socialiniuose tinkluose. Sukčiams vis „išmanėjant“, geriausias ginklas nuo apgavysčių – mūsų sąmoningumas ir budrumas“, – teigė „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas[2].</p>
</blockquote>
<p>G. Butėnas atkreipia dėmesį, kad ant sukčių kabliuko gali užkibti net ir patys akyliausi. Telefono ekrane net gali rodyti, kad skambinama iš konkretaus banko, o darbuotojas gali prisistatyti net konkrečiu vardu ir pavarde. Tarp dažnų atvejų – ir gaunami pranešimai apie užblokuotą „Smart-ID“ programėlę kartu siunčiant ir kenkėjišką nuorodą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sukcius-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Apgauna net ir finansų sektoriuje dirbančius asmenis</h2>
<p>Sukčiai tiek įgudę, kad šiems pavyksta apgauti net ir įmonių buhalteres.</p>
<p>„Swedbank“ skelbia, kad į sukčių pinkles pakliuvo ir net 20 metų įmonės buhaltere dirbanti moteris. Štai sukčiai nusitaikė į savo auką žinodami, kad jos žinioje yra kelių įmonių banko sąskaitos. Moteris teigė, kad jai paskambino asmuo, prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotoju ir perspėjo, kad bandoma įsilaužti į jos banko sąskaitą, todėl, kad būtų tam užkirstas kelias, reikalingi jos banko prisijungimo kodai[3].</p>
<p>Tiesa, galiausiai moteris kodus atskleidė, tačiau tąkart iškart ir suvokė, kad papuolė į sukčių pinkles, todėl skubiai susisiekė su savo banku ir sukčiaus klastą sustabdė.</p>
<p>Praėjusių metų pabaigoje į sukčių pinkles įkliūti teko ir Prienų kultūros ir sporto centro buhalterei, kuri sulaukė laiško direktoriaus vardu su prašymu pervesti pinigus užsienyje veikiančiai įmonei. O moteris ir užkibo, todėl pervedė tiesiai sukčiui į rankas 35 144 eurus[5].</p>
<p>Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas tuo metu patikino, kad įstaigos buvo įspėtos apie galimas sukčių schemas ir vienai iš jų pavyko laiku demaskuoti nusikaltėlius, visgi viena užkibo ir pervedė pinigus už tuo metu iš tikrųjų buvusį investicinį projektą[5].</p>
<p>Vis dėlto, vienai buhalterei ne taip „nuskilo“ ir ši netgi gavo laisvės atėmimo bausmę. Skelbiama, kad vienos Marijampolės regiono bendrovės vyriausioji buhalterė gavo pranešimą iš sukčių, kuriame buvo teigiama, kad loterijoje ji laimėjo milijoną ir jos buvo prašoma pervesti lėšas teisinėms išlaidoms padengti. Tą ji padarė iš savo darbdavio sąskaitos ir sukčiams pervedė net 909 000 eurų sumą[6].</p>
<blockquote>
<p>Tiesa, vietoje išsvajoto milijono darbuotoja gavo nemokamą siuntimą į belangę.</p>
</blockquote>
<p>2021 m. sausio 21 d. skelbta, kad Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas pagrįstai moterį ne tik nuteisė, bet ir skyrė jai trejų metų laisvės atėmimo bausmę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/buhaltere.jpg" alt="" /></p>
<h2>Melagiais gali būti ne tik pardavėjai, bet ir pirkėjai</h2>
<p>Tuo tarpu grėsmės gali laukti visai čia pat, net ir ten, kur rodos, neįmanoma jų sulaukti. Štai vienas tautietis pranešė patalpinęs parduodamų grandinių automobiliui skelbimą į „skelbiu.lt“ platformą ir sulaukęs suinteresuoto pirkėjo skambučio. Buvo sutarta dėl pirkimo.</p>
<p>Tačiau sukirtus rankomis, pardavėjas sulaukęs nemalonios „staigmenos“ – žinute šiam buvo atsiųsta fiktyvi nuoroda, atrodžiusi it „skelbiu.lt“. Sukčių auka tapęs Laimonas pasakojo suvedęs kortelės duomenis, o iš jos buvo mėginta nuskaityti lėšas[8].</p>
<p>Skelbimų portalo vadovas Simonas Orkinas atkreipė dėmesį, kad apsišaukėliai turi savotišką braižą, kurį, įsigilinus galima ir atpažinti. Anot jo, apsišaukėlių kalba dažnai būna netaisyklinga, rašoma su klaidomis, toks pats dažniausiai būna ir jų sukurtas fiktyvus puslapis. Prieš atidarant įvairias nuorodas, derėtų pasitikrinti, ar tai tikrai to puslapio nuoroda ir joje nėra jokių „kabliukų“[8].</p>
<blockquote>
<p>Tiesa, pasisaugoti derėtų ne tik apsišaukėlių pirkėjų ar pardavėjų, bet ir siūlančių neaiškios kilmės papildus.</p>
</blockquote>
<p>Metų pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, kuriuo skatina neapsigauti ir nepatikėti nei skambučiais, nei interneto svetainėmis, siūlančiomis vaistus nuo visų ligų[9].</p>
<p>Įgudę sukčiai įsigudrino pasitelkti ne tik telefonus, bet ir pradėjo kurti internetines svetaines, siūlydami stebuklingąjį preparatą „Wortex“ ir prisidengdami ne tik SAM, bet ir žymių žmonių vardais ir „atsiliepimais“. </p>
<h2>Pasiūlė aptverti tvorą</h2>
<p>O štai fotografas Algis Kriščiūnas teigė sulaukęs dar įdomesnių pasiūlymų. Vienas jų buvo apsitverti tvorą Kursko apskrityje, Rusijoje. Kas be ko, jis taip pat teigė sulaukęs ir sveikinimų praturtėjus iš tolimųjų giminaičių, gyvenančių Nigerijoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/krisciunas.jpg" alt="" /></p>
