Premjeras: Lietuva ir toliau laikysis 5 proc. BVP gynybai ribos
Nepaisant prasidėjusių diskusijų dėl kitų metų valstybės biudžeto, Lietuvos pozicija dėl krašto apsaugos finansavimo nesikeičia – gynybai ir toliau planuojama skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokią žinią po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pasiuntė ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, pabrėžęs, kad šiuo klausimu tarp šalies vadovų vyrauja vieninga pozicija.
„Nediskutavome intensyviai apie kitų metų (valstybės biudžeto – BNS) dydžius, bet akivaizdu, kad ir prezidentas, ir aš laikomės aiškios pozicijos, kad mes liekame ir liksime 5 proc. klube. Kas bus po kablelio, kol kas per anksti pasakyti“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams sakė ministras pirmininkas[1].
Šių metų biudžete krašto apsaugai numatyta beveik 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Iki šiol panaudota apie 30 proc. šių lėšų, todėl, pasak M. Sinkevičiaus, likusiais mėnesiais pagrindinis tikslas bus užtikrinti, kad suplanuotas finansavimas būtų panaudotas laiku, skaidriai ir efektyviai.
Premjeras nori daugiau aiškumo dėl milijardinių investicijų
Artimiausiu metu Vyriausybės vadovas ketina detaliau susipažinti su kariuomenės planais ir būsimais gynybos projektais. Jo teigimu, svarbu iš anksto žinoti, kaip bus įgyvendinami 2027 metų įsigijimų planai, kokios investicijos bus skirtos Vokietijos brigados priėmimui, oro gynybos stiprinimui bei Lietuvos kariuomenės divizijos pajėgumų vystymui.
Premjeras pabrėžė, kad tokio masto finansavimas reikalauja visiško skaidrumo, todėl tiek valdžia, tiek visuomenė turi aiškiai matyti, kam skiriamos milijardinės lėšos.
„Natūralu bus mano klausimas – tai milžiniški pinigai, beveik penki milijardai – kam, kur, kiek išleidžiame, kad ir visuomenė žinotų, kad ir man būtų aišku ir būtume galbūt ir geresnėje žinioje ir jaustumėmės saugiau patys“, – nurodė jis.
Kartu vis aktyviau kalbama apie gynybos finansavimo perspektyvas po 2030 metų. Nors dalis politikų ir ekspertų siūlo jau dabar susitarti dėl ilgalaikio finansavimo modelio, M. Sinkevičius ragina neskubėti. Anot jo, prieš prisiimant įsipareigojimus, kurie galiotų ir po 2030-ųjų, būtina įvertinti artėjančius 2028 metų Seimo rinkimus bei tai, ar dabartinės parlamentinės partijos turi politinį mandatą priimti tokius sprendimus.
Dėmesys ne tik gynybos biudžetui, bet ir pramonei
Premjero teigimu, ilgalaikis Lietuvos saugumas priklausys ne vien nuo didesnių asignavimų krašto apsaugai. Ne mažiau svarbu stiprinti vietos gynybos pramonę, kad Lietuva ateityje galėtų ne tik pirkti karinę įrangą iš užsienio partnerių, bet ir pati ją gaminti bei eksportuoti NATO valstybėms. Pasak M. Sinkevičiaus, toks tikslas svarbus tiek Vyriausybei, tiek prezidentui.
Komentuodamas JAV karių buvimą Lietuvoje, premjeras teigė besitikintis, kad sprendimas dėl naujos amerikiečių karių rotacijos bus priimtas artimiausiu metu. Nors anksčiau tikėtasi atsakymo sulaukti iki liepos pabaigos, procesas kiek užtruko, tačiau, anot Vyriausybės vadovo, kol kas nėra jokių ženklų, kad Vašingtonas ketintų keisti savo planus dėl karinio buvimo Lietuvoje.
Šią vasarą Lietuvoje rotaciją baigė daugiau kaip tūkstantis JAV karių, kurie šalį paliko Vašingtonui peržiūrint savo pajėgų dislokavimą Europoje. Premjeras išreiškė viltį, kad sprendimas dėl naujo kontingento bus priimtas jau artimiausiomis savaitėmis.
