JAV kritikuoja NATO sąjungininkus dėl atsisakymo padėti operacijose
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas gali iš naujo įvertinti santykius su NATO po karo su Iranu. Jis sakė, kad sąjungininkų elgesys konflikto metu buvo „labai nuviliantis“. Kritika skirta toms šalims, kurios atsisakė suteikti prieigą prie oro erdvės ir karinių bazių.
M. Rubio ypač išskyrė Ispaniją, kuri neleido naudoti savo oro erdvės JAV skrydžiams. Šalis taip pat apribojo galimybę naudotis amerikiečių bazėmis savo teritorijoje. Tai buvo dalis platesnio Ispanijos sprendimo atsiriboti nuo konflikto.[1]
Jungtinė Karalystė taip pat sulaukė kritikos, nes iš pradžių atsisakė suteikti prieigą prie bazių. Vėliau Londonas leido tik ribotus gynybinius veiksmus. Šie sprendimai, pasak JAV, apsunkino operacijų vykdymą.
„Jei NATO reiškia, kad mes giname Europą, bet jie atsisako padėti mums, tai nėra geras susitarimas“, – sakė Rubio. Jis pridūrė, kad po operacijos JAV „turės iš naujo įvertinti visą situaciją“.
Įtampa kilo dėl Hormūzo sąsiaurio ir karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose
Didelė dalis nesutarimų susijusi su Hormūzo sąsiauriu, kuris yra svarbus energijos tiekimo kelias. Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui šis sąsiauris faktiškai buvo uždarytas nuo vasario pabaigos. Dėl to smarkiai kilo naftos ir dujų kainos.
JAV siekė, kad NATO sąjungininkai prisidėtų prie sąsiaurio atidarymo. Tačiau dauguma šalių atsisakė siųsti karines pajėgas šiai misijai. Tai dar labiau padidino įtampą tarp Vašingtono ir Europos.
Rubio teigė, kad sąsiauris vis tiek bus atidarytas. „Jis bus atidarytas vienu ar kitu būdu“, – sakė jis. Pasak jo, tai įvyks arba Iranui laikantis tarptautinės teisės, arba tarptautinei koalicijai imantis veiksmų.
Tuo metu JAV didino savo karinį buvimą regione. Buvo svarstoma siųsti papildomas pajėgas, įskaitant tūkstančius karių, aviaciją ir šarvuotą techniką. Tai rodo, kad konfliktas gali dar plėstis.
Trumpas grasina pokyčiais NATO ir spaudžia sąjungininkus dėl išlaidų
Prezidentas Donaldas Trumpas pats viešai kritikavo NATO sąjungininkus. Jis sakė, kad JAV išleidžia šimtus milijardų dolerių aljansui, tačiau partneriai „nebuvo šalia“, kai jų prireikė. „Kodėl turėtume būti dėl jų, jei jie nėra dėl mūsų?“ – teigė jis.
Vašingtone svarstomi ir platesni pokyčiai NATO veikloje. Viena iš idėjų – vadinamasis „mokėk, kad dalyvautum“ modelis. Jis reikštų, kad šalys, nepasiekiančios 5 proc. BVP gynybos išlaidų, turėtų mažiau įtakos sprendimams.[2]
Taip pat svarstoma galimybė mažinti JAV karinį buvimą Europoje. Tarp variantų – karių išvedimas iš Vokietijos. Tokie sprendimai rodytų rimtą posūkį JAV požiūryje į aljansą.
Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas išlieka vienas griežčiausių Trumpo kritikų Europoje. Jis kaltino JAV pradėjus „neteisėtą“ karą ir atsisakė didinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP. Šis ginčas tampa dar vienu įtampos tašku tarp JAV ir NATO sąjungininkų.
