M. Puidokas kritikuoja Lietuvos poziciją Kinijos klausimu
Šią savaitę San Franciske vyko JAV ir Kinijos lyderių – Joe Bideno bei Xi Jinpingo – susitikimas. Tai svarbus įvykis: juk pastaruoju metu Kinijos ir JAV santykiai buvo įtempti, o prezidentai turėjo priekaištų vienas kitam.
Tačiau kartu, regis, buvo pasiektas ir reikšmingas santykių proveržis. J. Bidenas ir Xi Jinpingas sutarė „lygiavertiškumo ir pagarbos pagrindu atnaujinti aukšto lygio karinių pajėgų bendravimą“.
Tai pat sutarti surengti bendras derybas dėl dirbtinio intelekto naudojimo, suformuoti bendradarbiavimo kovoje su narkotikais darbo grupę, didinti reguliarių keleivinių skrydžių tarp abiejų šalių skaičių.
Šį susitikimą akylai stebėjo visas pasaulis, ne išimtis ir Lietuva, kuriai Vakarų bei Kinijos santykiai yra itin aktualūs.
Juk prieš keletą metų Lietuva ėmėsi „vertybinės“ užsienio politikos ir užmezgė bendradarbiavimo ryšius su nepriklausomybės vis dar siekiančiu Taivanu.
Tai papiktino Pekiną: kinų diplomatai teigė, kad tarptautinės sutartys indikuoja, kad Lietuva negali pažeisti „vienos Kinijos“ principo, o Taivano atstovybės atidarymas Vilniuje reiškia būtent tokį pažeidimą.
Lietuva su užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu priešakyje teigė, kad Lietuvos ryšiai su Taivanu yra verslo, o ne diplomatiniai, tačiau santykiai su Kinija vistiek pašlijo, Pekinas ėmėsi prekybos ribojimų.
Tačiau neseniai G. Landsbergis jau pareiškė, kad Lietuva – laikosi „vienos Kinijos“ politikos, net užsiminė, kad vyksta pokalbiai dėl santykių su Kinija normalizavimo.
Tokios užsienio reikalų ministro nuomonės metamorfozės nemaloniai nustebino ne vieną: įsitraukusi į konfliktą su Kinija, Lietuva tikėjosi investicijų iš Taivano, tačiau čia susidurta su nusivylimu.
Verslui patyrus milijoninius nuostolius, o pasaulio valstybėms neremiant Lietuvos ir toliau mezgant ryšius su Kinija, dabar mūsų valstybės užsienio politika vėl keičiasi.
Ar tai atrodo sumanu? Seimo narys Mindaugas Puidokas – kategoriškas. Užsienio reikalų ministro politika stokoja nuoseklumo, kenkia šalies verslui, pramonei bei piliečiams, o dėl to – jis turėtų atsistatydinti.
M. Puidokas nevynioja žodžių į vatą ir sako, kad užsienio reikalų ministras turi rasti drąsos trauktis
Parlamentaras M. Puidokas nestokoja kritikos užsienio reikalų ministro politikai, ypatingai – Kinijos atveju. Šia tema jis pasisakė ir Seime.
Politiko teigimu, Lietuva yra išskirtinė valstybė, nes mūsų užsienio reikalų ministras tik neseniai prisiminė, kad 1991 m. Lietuva tarptautinėje sutartyje, pasirašytoje su Kinija, pripažino „vienos Kinijos“ politiką. Tai reiškė, kad Lietuva nepripažįsta, jog Taivanas yra atskira valstybė[1].
„Vadinasi, sprendimas, kuriuo buvo atidaryta Taivano atstovybė, vienintelėje Europos šalyje, buvo nesilaikant šios tarptautinės sutarties. Bet staiga, ministras praregėjo, išgirdo mano ir kitų kritiką, ir nutarė, kad Lietuvai būtina laikytis tarptautinių sutarčių“, – kalba M. Puidokas, atkreipdamas dėmesį į pastarųjų dienų užsienio reikalų ministro pozicijos pokytį.
Seimo narys sako, kad jau seniau kėlė klausimą, ar ministras G. Landsbergis ketina atšaukti „vieną Kiniją“ pripažįstančią tarptautinę sutartį, tačiau tikroji ministerijos pozicija buvo atskleista tik dabar, pasitarus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurių lyderis susitiko su kolega iš Kinijos.
„Bet kiek tas praregėjimas kainavo mūsų valstybei Lietuvai? Ir noriu pasakyti truputėlį statistikos, kad įsivaizduotumėte kokia tai situacija. Tai pavyzdžiui, Taivano tiesioginės investicijos Lietuvoje 2022 m. siekė 0,14 mln. eurų, 100-oji vieta pagal tiesioginių investicijų dydį. Kinijos daug sykių didesnės, siekia dešimtis milijonų. Kinijos importo svarba siekia 1,99 mlrd eurų, beveik 2 mlrd. eurų Kinijos yra importas į mūsų valstybę“, – sako politikas.
M. Puidokas pažymi, kad investicijų klausimu, Taivanas negali niekaip lenktyniauti ir konkuruoti su Kinija, o matant tokius skaičius yra akivaizdu, kad Lietuvos priimtas sprendimas, kai ji vienintelė iš visų Europos valstybių nutarė susipykti su Kinija, kai kitų šalių lyderiai, vyko į Kiniją tartis dėl ekonominių ir politinių ryšių vystymo, buvo klaidingas.
Politikas klausia, ar gali tokia valstybė kaip Lietuva vadovautis tokia žalinga politika, kuri kenkia šalies ekonomikai, pramonei, kriziniais laikais, kada visos valstybės išgyvena labai sudėtingą geopolitinę ir ekonominę krizę.
„Tai aš manau, kad po tokios nenuoseklios politikos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, turėtų atsistatydinti, nes negalima praėjus metams demonstruoti 180 laipsnių pasikeitimą ir staiga Taivaną mesti per bortą ir prisiminti, kad Lietuvai galioja tarptautinės sutartys“, – teigia M. Puidokas, akcentuodamas, kad Kinija tokias užsienio šalių klaidas yra linkusi ilgai prisiminti.
Įvertinęs tai, M. Puidokas sako, kad mūsų šalies įmonėms, mūsų šalies gyventojams ir piliečiams teks kentėti bent dešimtmetį pasekmes, veiksmo, kurį atliko dabartinė vyriausybė ir jos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
„Tai aš keliu klausimą, ar pakaks ministrui tiek pat drąsos praregėti ir atsistatydinti iš užsienio reikalų ministro posto? Nes toks ministras, kuris yra nekompetetingas, kuris blaškosi, kuris nesilaiko tarptautinių sutarčių, jis negali eiti savo pareigų ir jis privalo trauktis, nes taip būtų kiekvienoje demokratinėje valstybėje“, – teigia parlamentaras M. Puidokas.
Kritika užsienio reikalų ministrui vis auga
Kiek anksčiau, komentuodamas savo feisbuke M. Puidokas taip pat kritikavo ministrą G. Landsbergį. Tuomet Seimo narys rašė, kad G. Landsbergis dar neseniai, kartu su kolegomis Matu Maldeikiu ir Žygimantu Pavilioniu atvirai skelbėsi nugalėję Kinijos „drakoną“ bei užmezgę išskirtinius ryšius su Taivanu[2].
„Kinija buvo apkaltinta visokiu pasaulio blogiu, paskelbta prieše ir grėsme nacionaliniam saugumui, o dabar jau planuojama atnaujinti su ja ryšius“, – rašė M. Puidokas.
Kritikos užsienio reikalų ministrui negaili ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Jos neįtikino valdančiųjų argumentai dėl pastarųjų sprendimų Kinijos bei Taivano atžvilgiu.
Ji akcentuoja, kad dešinieji vykdo nenuoseklią ir chaotišką užsienio politiką.
„Viskas per trumpą laiką gali apvirsti net 180 laipsnių kampu. Galime patirti nuostolius, juos neigti, po to viską taisyti. Ko gero, būna ir taip, kad vieną dieną jis drakono žudikas, o kitą dieną jau drakono draugas“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
V. Blinkevičiūtė taip pat akcentuoja, kad G. Landsbergio išsišokimai užsienio politikoje atneša tik nuostolius.
„G. Landsbergio vykdoma užsienio politika dažnai yra paremta jo asmeninėmis ambicijomis, emocijomis. Ir ne visada įvertinamos tam tikros rizikos ir jų valdymas. Ir iš tikrųjų tai nėra gerai. Susidaro toks įspūdis, kad konservatoriai kalba apie vertybinę užsienio politiką, bet realiai jie patys renkasi, kada, kokias vertybes pritaikyti“, – sakė politikė.
