S. Lingė sako, kad prezidentas tapo koalicijos partneriu
Seimo konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė mano, jog paskirtajam premjerui pateikus šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus Prezidentūra de facto tapo ketvirtuoju centro-kairės koalicijos partneriu. Konservatorius svarsto, ar K. Budriui tapus šalies diplomatijos vadovu užsienio politikos klausimai nebus sukoncentruoti tik prezidento rankose.
„Praktiškai Kęstučio Budrio kandidatūros įtraukimas į Vyriausybę yra de facto ketvirto koalicijos partnerio simbolinis įsitraukimas. Yra tikrai keista matyti, kodėl socialdemokratai tokiu būdu vengia atsakomybės už užsienio politiką“, – kalbėjo M. Lingė, akcentuodamas, jog mato Prezidento vaidmenį ne tik formuojant, bet ir tiesiogiai dalyvaujant būsimos Vyriausybės veikloje.
„Pasižiūrėkime, kaip bus išpildoma konstitucinė norma – 84 straipsnis, pats pirmas punktas apie prezidento funkcijas sako, kad prezidentas sprendžia užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Tai kur tas „kartu“? Čia labiau kartu su savimi, su savo komanda vykdai. Yra sukoncentruojama galia ir įtaka būtent tose rankose, kurios priklauso prezidentui“, – apie valdžių atskyrimo principo svarbą kalbėjo konservatorius.
Nors paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas tikina, jog pateikė prezidentui jo patarėjo kandidatūrą pats, M. Lingė mano, jog šią pavardę veikiausiai pasiūlė šalies vadovas. Tai, pasak Seimo nario, rodo, jog socialdemokratai iš esmės vengia atsakomybės užsienio politikos klausimais.
„Yra faktinė situacija tokia, kad už užsienio politiką – ir ne tik politikos formavimą, bet ir įgyvendinimą – bus atsakinga principe viena institucija. O tuo metu Vyriausybės rūpestis bus kuo mažiau kištis, kaip Lietuvos vardas bus aiškinamas dėl įvairių antisemitizmo atvejų užsienio ambasadose ar susitinkant su kitais užsienio ministrais. Tai jau taps prezidento rūpesčiu – ginti šios Vyriausybės reputacines bėdas“, – dėstė M. Lingė.
Jis pažymėjo nematantis rizikos, kad K. Budriui tapus šalies diplomatijos vadovu gali esmingai keistis Lietuvos užsienio politikos kryptis.
F. Jansonas sakė, kad ankstesnės Prezidentūros neturėjo gerų kandidatų
Visgi, keldamas klausimus dėl valdžių padalijimo principo, M. Lingė atkirto ir vyriausiajam šalies vadovo patarėjui Frederikui Jansonui. Pastarasis, vertindamas precedentą, kai į Vyriausybę teikiama šalies vadovo patarėjo kandidatūra, teigė, jog „ankstesnės Prezidentūros neturėjo tokių gerų kandidatų“.
„Kai prezidento patarėjas teigia, kad tokio precedento ankstesnės Prezidentūros ir prezidento komandos neturėjo, nes neturėjo gerų kandidatų, tai tiesiog pabrėšiu, kad Kęstutis Budrys yra dirbęs Dalios Grybauskaitės komandoje. Tikrai ta kompetencija buvo vertinama ir aš jos visiškai nekvestionuoju“, – akcentavo konservatorių frakcijos seniūnas.
„Bet konstitucinė sąranga, Konstitucija pasako labai aiškiai – kad turi būti dviejų subjektų dalyvavimas“, – apibendrino M. Lingė.
Prezidentūra aktyviai dalyvauja Vyriausybės formavime, kritiką atmeta
Būsimajam premjerui G. Paluckui pateikus K. Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus, liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen kilo klausimų, ar į siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.
„Mes esame turėję praeityje situacijų, kuomet prezidentas labai aiškiai ir ryžtingai pasakė, kad vienas ar kitas politikas ar kandidatas į ministrus, į Vyriausybę turi atšalti. Tai štai čia man šis dalykas atšalimo ir šiltumo klausimas kyla“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi, pats prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad tokios kalbos ir keliami klausimai yra pritempti.
Elta pranešimas.
