Trumpas dėkoja Lukašenkai: Baltarusija paleido dar 250 politinių kalinių
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Baltarusija paleido dar 250 politinių kalinių, o šį sprendimą jis sieja su savo pasiuntinio Johno Coale derybomis su šalies vadovu Aliaksandru Lukašenka. Pasak Trumpo, tai yra jau ne pirmas toks žingsnis – nuo praėjusių metų gegužės bendras paleistų kalinių skaičius esą viršija 500.
Viešame pareiškime jis ne tik pabrėžė derybų rezultatą, bet ir išskirtinai padėkojo Lukašenkai už šį sprendimą, signalizuodamas apie galimą švelnėjantį toną tarp Vašingtono ir Minsko. „Norėčiau nuoširdžiai padėkoti prezidentui už tai“, – rašė Trumpas, taip viešai įvertindamas Baltarusijos vadovo veiksmus[1].
Vis dėlto šis žingsnis vyksta sudėtingame politiniame kontekste. Baltarusija jau keletą metų susiduria su stipria tarptautine kritika dėl žmogaus teisių pažeidimų, ypač po 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais.
Nepaisant pastarųjų paleidimų, žmogaus teisių organizacijos teigia, kad Baltarusijoje vis dar kalinama daugiau nei tūkstantis politinių kalinių. Tarp jų – ryškios figūros, tokios kaip opozicijos veikėja Marija Kalesnikava ir Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis.
Tačiau didelė dalis įkalintųjų yra paprasti piliečiai, nuteisti už dalyvavimą protestuose ar kritikos valdžiai išsakymą. Todėl nors naujausias kalinių paleidimas laikomas reikšmingu diplomatiniu gestu, jis kol kas nekeičia bendro vaizdo – Baltarusijoje politinių represijų problema išlieka giliai įsišaknijusi.
Vašingtonas svarsto pakviesti Lukašenką
JAV prezidentas D. Trumpas, pradėjęs antrąją kadenciją, inicijavo tiesioginius kontaktus su Baltarusijos vadovu A. Lukašenka. Per pastaruosius metus, šių kontaktų fone, Baltarusija paleido šimtus politinių kalinių, tačiau, žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ duomenimis, šalyje jų vis dar lieka apie 900. JAV ir Baltarusijos susitikimuose daugiausia dėmesio skirta praktiniams klausimams, o žmogaus teisių tema nebuvo akcentuojama[2].
Tuo pačiu metu Minskas išlieka artimu Maskvos partneriu – Baltarusijos teritorija naudojama Rusijos kariniams tikslams, įskaitant veiksmus prieš Ukrainą, o Lukašenka taip pat stiprina ryšius su kitomis Rusijai artimomis valstybėmis, tarp jų ir Šiaurės Korėja.
Svarbus šios politikos aspektas – Vašingtone svarstoma galimybė pakviesti A. Lukašenką susitikti su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose arba Mar-a-Lago. JAV specialusis pasiuntinys Johnas Coale’as patvirtino, kad tokia galimybė yra aptariama, o sprendimas priklausytų nuo prezidento.
Po neseniai įvykusio vizito į Minską buvo paleista dar 250 kalinių, taip pat sušvelnintos kai kurios sankcijos Baltarusijos įmonėms. Pats Lukašenka yra pareiškęs, kad yra pasirengęs svarstyti platesnį susitarimą su JAV.
Tostai, derybos ir kaliniai: neįprastas JAV ir Minsko susitarimas
Neformalūs pokalbiai, ilgi tostai ir net degtinės ritualai tapo netikėta, bet reikšminga JAV ir Baltarusijos derybų dalimi. JAV specialusis pasiuntinys Johnas Coale’as sąmoningai prisitaikė prie A. Lukašenkos bendravimo stiliaus, siekdamas greičiau pelnyti pasitikėjimą ir išlaikyti derybų kontrolę.
Toks metodas leido pasiekti praktinį rezultatą – susitarimą dėl politinių kalinių paleidimo, paremtą mainų principu, kai JAV svarsto sankcijų švelninimą. Procesą papildomai sustiprino D. Trumpo įsitraukimas, o 2025 m. dalis kalinių buvo perduota netoli Lietuvos sienos.
Po šių kontaktų Vašingtonas pradėjo formuoti platesnę regioninę kryptį. J. Coale’as pabrėžė dialogo tarp Vilniaus ir Minsko atkūrimo svarbą, siekiant mažinti įtampą. JAV jau sušvelnino dalį sankcijų, o Baltarusija paleido apie 250 politinių kalinių, dalis jų pasiekė Lietuvą.
Vis dėlto šis procesas sulaukė skirtingų vertinimų – keliami klausimai dėl ilgalaikio poveikio regiono politikai ir diplomatinių sprendimų nuoseklumo. Nepaisant to, JAV aiškiai signalizuoja, kad dialogas tampa viena svarbiausių krypčių santykiuose su Baltarusija.
