Nacionalinės gvardijos įvedimas Los Andžele paaštrino įtampą tarp federalinės ir valstijų valdžios
Protestai prieš imigracijos reidus trečią dieną iš eilės paralyžiavo Los Andželą. Demonstrantai blokavo pagrindinį 101 greitkelį, o teisėsaugos pareigūnai, padedami Donaldo Trumpo įsakymu pasiųstų Nacionalinės gvardijos karių, naudojo ašarines dujas miniai išvaikyti[1].
Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas pasmerkė federalinę intervenciją, pavadindamas ją „rimtu valstijos suvereniteto pažeidimu“ ir pateikė oficialų prašymą D. Trumpui atšaukti gvardijos dislokavimą. „Iki kol įsikišo Trumpas, problemų neturėjome“, rašė jis platformoje „X“.
Tuo pat metu Los Andželo policijos vadovas Jim McDonnell teigė, jog tokie veiksmai turėjo būti aptarti su vietos institucijomis: „Manau, mes būtume išbandę daugybę kitų žingsnių, kol būtume paprašę Nacionalinės gvardijos. Tai įvyko „iš viršaus“, nuo prezidento“.
Nepaisant to, pats prezidentas D. Trumpas gynė savo sprendimą: „Tai smurtaujantys žmonės, ir jiems tai nepraeis be pasekmių“, teigė jis, lipdamas į „Air Force One“. Tuo metu Krašto apsaugos sekretorius Pete Hegseth dar labiau paaštrino situaciją pareiškęs, kad esant tolesniam smurtui, gali būti mobilizuoti ir aktyvūs JAV kariuomenės daliniai iš Camp Pendleton[2].
Protestai išaugo iš panikos dėl tariamų reidų, bet paskatino ilgai kauptą įtampą
Protestų židinys kilo Paramount rajone, daugiausiai lotynų kilmės gyventojų turinčiame pietiniame Los Andželo priemiestyje. Šeštadienį čia prie „Home Depot“ parduotuvės kilo neramumai, kai pasklido gandai apie sulaikytus nelegalius imigrantus. Tačiau JAV Saugumo departamentas (DHS) paneigė, kad toje vietoje vyko reidai, tai esą buvo dezinformacija.
Nepaisant to, realių sulaikymų regione netrūko. DHS pranešė apie 118 nelegalių imigrantų areštą per savaitę, įskaitant penkis asmenis, siejamus su kriminalinėmis grupuotėmis. Protestai peraugo į smurtinius susirėmimus: degė automobiliai, buvo plėšiami verslai, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, gumines kulkas ir garsines granatas[3].
Bendruomenės nariai, kaip Juan, kuris su draugais susibūrė prie statybinių prekių parduotuvės, teigė: „Niekas nežino, kas tiksliai įvyko. Visi bijo.“ Kita protestuotoja, Maria Gutierrez, sakė: „Tai mano žmonės. Tai yra Los Andželas, čia visi turi šeimos narius ar pažįstamus, neturinčius dokumentų.“
Federalinė valdžia bando dominuoti, o vietos lyderiai reikalauja savarankiškumo
Prezidento D. Trumpo sprendimas dislokuoti 2 000 Kalifornijos Nacionalinės gvardijos karių buvo priimtas be vietos valdžios sutikimo. Gubernatorius G. Newsomas pavadino tai „sąmoningai provokuojančiu žingsniu“, o Los Andželo merė Karen Bass tvirtino, kad vietos pareigūnai gali patys užtikrinti tvarką: „Smurtas ir griovimas nepriimtini, bet mes tai valdome, mums nereikia karių.“
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt savo ruožtu pareiškė, kad Kalifornijos demokratų lyderiai „visiškai atsisakė atsakomybės už savo piliečių saugumą“ ir apkaltino juos toleruojant „neteisėtų nusikaltėlių invaziją“.
Tuo metu situacija kaista: Nacionalinės gvardijos kariai saugo verslo parkus prie protestų epicentro, o protestuotojai skanduoja lozungus ir piešia ant sienų įžeidimus Imigracijos ir muitinės tarnybai (ICE). Galiausiai, gvardijos sprendimą paskelbęs D. Trumpas pats išvyko į UFC kovą Naujajame Džersyje, kur sėdėjo šalia boksininko Mike Tyson.
Tuo tarpu opozicijos lyderiai reikalauja veiksmų: Senato mažumos lyderis Chuck Schumer paragino nedelsiant paleisti profesinės sąjungos vadovą Davidą Huertą, suimtą protesto metu, ir įspėjo apie „nerimą keliančią tendenciją sulaikyti Amerikos piliečius už jų teisės į žodžio laisvę naudojimąsi“.
