TS-LKD neturi nieko bendro nei su krikščionimis, nei su konservatoriais
Valdančioji partija – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – liaudyje dažniausiai vadinami tiesiog konservatoriais, tikėtina, gali pradėti ruoštis juodžiausiam scenarijui. Kitais metais Lietuvoje vyks rinkimai tiek į Seimą, tiek į Europos Parlamentą, bus renkamas ir naujas šalies vadovas, tačiau, remiantis naujausiais visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, TS-LKD tai nieko gero nežada.
Pirmiausia realiai situaciją suvokiantys ir valdančiųjų darbus matantys šalies rinkėjai aiškiai suprato, kad su konservatyvizmu vadinamieji konservatoriai seniai neturi nieko bendro.
Konservatyzmas (lot. conservo – išsaugau), visuomeninė politinė ideologija, teigianti tradicijų, tvarkos ir stabilumo išsaugojimą bei puoselėjimą, nusistovėjusius žmonių tarpusavio santykius, atsargias ir apgalvotas reformas. Atsirado XVIII a. Didžiojoje Britanijoje kaip aukštuomenės atsakas į liberalizmą. [1]
Ši ideologija turėjo būti visiškai priešinga liberalizmui, tačiau Lietuvos TS-LKD sugebėjo sudaryti koaliciją ne tik su vis dar teisiamu Liberalų sąjūdžiu, bet ir su itin kontraversiškai vertinama, vertybių nepuoselėjančia, narkotikus ir genderizmą propaguojančia Laisvės partija. Jeigu rinkimai vyktų dabar, labai tikėtina, kad Laisvės partija ne tik netaptų koalicijos partnere, bet ir išviso nepatektų į Seimą, kadangi ši partija nuvylė visų savo rinkėjų – tiek tikėjusių laisvės idėja, tiek laukusių įteisintų narkotikų, lūkesčius.
Kitaip sakant, tradicines pamatines vertybes turėję ginti politikai jas išdavė, kas, tikėtina atstūmė nuo jų dalį sąmoningų rinkėjų. Dalį, nes tokių, kurie yra įsitikinę, kad „konservatorių“ patriarchas Vytautas Landsbergis vienas sugriovė TSRS ir atvedė Lietuvą į „gerą gyvenimą“ vis dar yra ir jie, nepaisant to, koks chaosas kiltų šalyje, vis tiek balsuos už tuos pačius.
Konservatorių valdymas: skandalas veja skandalą
Kitas svarbus veiksnys – nuolatiniai dabartinę vyriausybę purtantys, skandalai. Vienas ryškiausių, bet pastaruoju metu sėkmingai marinamas, yra buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pedofilijos istorija. Taškas šioje byloje dar nepadėtas, bet akivaizdu, kad paaiškėjusi tiesa apie nepilnamečių prievartavimą smarkiai pakenkė „konservatoriams“.
Populiarumo partijai nepridėjo ir jos dabartinio pirmininko Gabrieliaus Landsbergio veiksmai. Nutraukęs bendradarbiavimą su Kinija, jis pridarė milžiniškų nuostolių Lietuvos verslui, kuriuos dar labiau padidino dar iki karo Ukrainoje suintensyvėjęs konfliktas su Baltarusija ir Rusija. G. Landsbergis net suvaidino bandymą apsistatydinti, tačiau tiek jis, tiek beveik visa likusi vyriausybė (ne)sėkmingai dirba toliau.
Beveik visa, nes po vadinamojo „čekučių“ skandalo, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atsistatydino, finansų ministrė Gintarė Skaistė grąžino dalį pinigų, įskaitant ir tuos, kuriuos ji, neturėdama vairuotojo pažymėjimo, leido degalams, o kultūros ministras Simonas Kairys „čekučių“ skandale pasekmių išvengė.
Vienu metu premjerė Ingrida Šimonytė, ne taip seniai tapusi TS-LKD nare, taip pat žadėjo trauktis, tačiau, kaip ir kitais atvejais, toliau kalbų nueita nebuvo.
Reitinguose karaliauja opozicinės partijos
Socialdemokratai gegužę sulaukė 17,8 proc. respondentų paramos. Balandį už juos būtų balsavę 21,8 proc. [2]
Antroje vietoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Gegužę už šią politinę jėgą būtų balsavę 14,7 proc. apklaustų gyventojų. Partijos reitingas pakito paklaidos ribose – balandį už demokratus savo balsą būtų atidavę 14,5 proc. respondentų.
Reitingų lentelės trejetuką užbaigia dar viena opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), gerokai atsiliekanti nuo pirmaujančių socialdemokratų ir „Vardan Lietuvos“. Gegužę partiją palankiai vertino 10 proc. apklaustųjų. Balandį simpatikų buvo kiek mažiau, tačiau vertinimas kito paklaidos ribose – siekė 8,2 proc.
Valdančiosios partijos sulaukia mažesnio palaikymo. Per mėnesį paklaidos ribose sumažėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas – balandį partiją palaikė 11,3 proc. apklaustųjų, o gegužę – tik 8,6 proc.
Gyventojų parama valdžioje esančiam Liberalų sąjūdžiui taip pat krenta. Gegužę už liberalus būtų balsavę 7,3 proc. gyventojų, balandį – 8,2 proc. Žymių pokyčių nėra ir Laisvės partijos reitinge – gegužę „laisviečius“ palaikė 3,2 proc. respondentų, o balandį 3 proc.
Už Darbo partiją gegužę savo balsą būtų atidavę 4,8 proc. respondentų, partiją „Laisvė ir teisingumas“ būtų palaikę 3,9 proc. apklaustųjų, Lietuvos regionų partiją – 2,1 proc., Tautos ir teisingumo sąjungą – 0,7 proc.
Visgi, beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių – 23,3 proc. – nurodė nežiną, už ką balsuotų, arba išvis nedalyvautų rinkimuose.
Teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja partijos, kurių kandidatų sąrašai surenka daugiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Koalicijoms yra nustatytas 7 proc. rinkimų slenkstis. [3]
Perspektyvos rinkimuose TS-LKD nedžiugina
Politologo, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Algio Krupavičiaus vertinimu, kadangi visuomenės nuomonė pasižymi inercija, tad dabar besireiškiančios tendencijos turi potencialią įsitvirtinti keliems ciklams.
„Tai akivaizdžiai matosi TS-LKD partijos situacijoje. Jos reitingai stabiliai mažėjo, kažkiek padėtį stabilizavo praėję savivaldybių rinkimai, bet paskutiniai įvykiai – skandalai, blaškymasis su pirmalaikiais rinkimais ir t.t. – vėl padidino rinkėjų abejones šia politine jėga.
Be to, elektorato mažėjimą fiksuoja ne tik apklausos, bet ir minėti savivaldybių rinkimai. Jeigu lyginsime juos su 2020 m. Seimo rinkimai, kritimas yra ženklus, – teigė pašnekovas. – Ieškant analogijų, artėjant 2024 m. Seimo rinkimams situacija gali priminti 2000 metus, kai tuometinė Tėvynės Sąjunga išviso turėjo vienaženklį reitingą. Tik reikia atsiminti, kad Krikščionys demokratai tuomet veikė kaip atskira politinė partija, gavusi 3-4 proc. rinkėjų balsų, tai juos galima būtų pridėti prie tuometinės TS reitingus ir gausime apie 10 ar kiek daugiau proc.“
Analizuodamas kitų koalicijos partnerių situaciją, politologas buvo linkęs išskirti liberalus.
„Liberalų privalumas tame, kad jie turi tam tikrą elektoratą kuris yra ištikimas. Jis nėra didelis -5-8 proc., tačiau to užtenka, norint išlikti parlamentine partija. Nors ir joje prasidėjo skilimai, visgi valdžios instinktas bus stipresnis negu išcentrinės tendencijos. Nors kažkas nubyrėjo, likę laikysis vado ar kelių vadų bet kokiomis priemonėms. O pati partija stengsis išlaikyti saugų atstumą nuo TS-LKD ir ramiai plaukti pasroviui, – prognozavo A. Krupavičius. – Akivaizdžioje krizėje yra Laisvės partija. Dalis jų rinkėjų gali rinktis strateginį balsavimą balsuoti už kitą liberalią partiją, nes nėra tikri ar dabartiniai „laisviečiai“ sugebės peržengti 5 proc. slenkstį. Tikėtina, pagrindinis jų konkurentas bus Liberalų partija ir konkurencija bus aštri. Kita vertus, Laisvės partija gali išnykti iš politinės arenos. Beveik kiekvienuose rinkimuose turime partiją, kuri gerai pasirodo vienuose rinkimuose, tačiau kituose parama jai mažėja ir galiausiai politinė jėga išvis išnyksta.“
Politologas atkreipė dėmesį ir į partijų lyderių reitingus.
„2000 metais, kai TS gavo tik 8 proc. rinkėjų balsų, Vytauto Landsbergio asmeninis reitingas siekė 10-11 proc. Jo įpėdinis, G. Landsbergis, šiuo metu turi didesnį visuomenės palankumą, tačiau iki kitų metų rinkimų jis gali pasivyti ar net pralenkti senelį. Užtat aukštais reitingais gali pasidžiaugti Arvydas Anušauskas.
Taip pat, dabartinėje situacijoje, stabiliai atrodo liberalų vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nors politikui 30 proc. nesiekiantis pasitikėjimo reitingas nėra didelis, šiuo atveju tai rodo, kad ji vertinama santykinai neutraliai ir tai jau yra pasiekimas“, – apibendrino A. Krupavičius.
