Didžiausi iššūkiai ekstremalios situacijos atveju – elektra, vanduo ir infrastruktūra
Lietuvos gydymo įstaigos intensyviai ruošiasi galimoms karo sąlygoms, tačiau kelia nerimą ne tik elektros ir vandens tiekimo iššūkiai, bet ir medikų pasirengimo spragos bei neišnaudoti ligoninių rūsiai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto uždarame posėdyje aptarti pasirengimo darbai ir sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės vertinimai rodo, kad Lietuvos medicinos sistema vis dar nėra pasirengusi karui ar kitoms ekstremalioms situacijoms.
Ekspertai pabrėžia, kad karo atveju ligoninėms didžiausias iššūkis būtų užtikrinti elektros ir vandens tiekimą. Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis, savanoriavęs Ukrainoje kaip gydytojas, pripažįsta, kad pasirengimas yra sudėtingas, tačiau Lietuva jau žengia pirmuosius žingsnius.
„Panašu, kad mes jau turim susidėlioję tam tikrą mokymų koncepciją. Pradėti pirmi žingsniai su mūsų medikų stažuotėmis, kurios vyks realiomis karo sąlygomis. Tai čia toks vienas žingsnis, kuris džiugina. To mes nematėm gana ilgą laiką“, – sako S. Krunkaitis[1].
Tačiau infrastruktūros klausimai kelia daugiau rūpesčių. Pasak S. Krunkaičio, bazinis ligoninių aprūpinimas kainuotų apie 100 mln. eurų, o finansavimo trūkumas stabdo pažangą.
„Aš jums galiu atvirai pasakyti – padėjimas kol kas yra paradigmos formavimo lygmeny. Vis dėlto, kad, vykstant trejus metus aktyviam didžiuliam karui, ne visi mes vienodai kalbam apie šią temą kaip čia susirinkę kolegos. Mes turime tikrai bendrą supratimą. Bet ne visi taip mano. Problema vienaip ar kitaip didžiausia yra finansinė“, – teigia jis.
Savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis, pabrėžia, kad daugelio ligoninių generatoriai yra pritaikyti tik daliai įstaigos, o reanimacijos ir chirurgijos skyriams būtini nepertraukiamo tiekimo šaltiniai (UPS), nes net kelių minučių elektros dingimas gali kainuoti gyvybes.
„Nes ligoninės dažniausiai yra prijungtos prie elektros tiekimo dviem arba trimis linijomis, tačiau visuomet reikia turėti omenyje tai, kad tas elektros tiekimas, kuris yra gyvybiškai būtinas gydymo įstaigoms, jis gali būti nutrauktas. Tai šiuo atveju tikrai dar turime klausimų dėl generatorių ligoninėms“, – sako A. Klišonis.
Vandens tiekimas taip pat kelia nerimą. Ukrainos patirtis rodo, kad vandens tiekimo įstaigos dažnai tampa taikiniais, o be vandens ligoninės negali dirbti autonomiškai.
„Gydymo įstaigos be vandens tiekimo autonomiškai dirbti tikrai negalės. Tai šita dalis turi būti pakankamai stipriai paruošta“, – pabrėžia A. Klišonis, remdamasis Plungės partnerio Ukrainoje, Konotopo, patirtimi, kur ligoninė patyrė ataką.
Nerimaujama ir dėl neišnaudotų rūsių bei medikų trūkumo
Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė dar prieš porą mėnesių atvirai pripažino, kad Lietuvos medicinos sistema dar nėra pasirengusi karui.
„Bent jau iš to, ką pamatėme per paskutinius savo ir pirmuosius darbo mėnesius, kad, iš tiesų, reikia pasitempti ir pirmiausia pasiruošti sistemiškai žiūrint ir vertinant sveikatos sistemą kaip bendrą ekstremalios sveikatos situacijos, visų reagavimo pajėgų dalį“, – tvirtino ji[2]. Pasak ministrės, trūksta ne tik infrastruktūros, bet ir medikų mokymų bei aiškaus supratimo, kad sveikatos sistema yra gynybos dalis.
Ypatingai neramina ligoninių rūsių situacija. Nors po ligoninėmis yra tūkstančiai kvadratinių metrų rūsių, jie nėra pritaikyti gydymui. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto ligoninės direktorius infrastruktūrai Saulius Budinas sako, kad 15 tūkst. kv. m. rūsiai galėtų tapti priedanga nuo antskrydžių, tačiau trūksta elektros generatorių, nepriklausomų vandens gręžinių, deguonies tiekimo ir papildomos ventiliacijos. Ligoninei visiškai pritaikyti karo sąlygoms reikėtų bent 5 mln. eurų.
Santaros klinikų Pasiruošimo ekstremaliai situacijai tarnybos vadovas Andrius Klimašauskas priduria, kad net jų rūsiai nėra tinkamai paruošti.
„Negalim pasakyti, kad mūsų požeminė ligoninė pasiruošus, mes turim ten elektrą, mes galim turėti šviesą. Tam, kad bent tris paras efektyviai veiktų ligoninė, reikia mažiausiai 50 tonų dyzelino“, – sako jis. Nors ligoninė turi slėptuvę su elektra, joje nėra medicininių dujų, būtina ilgesniam darbui.
Santaros klinikos ir Kauno klinikos – pasirengimo lyderės
Santaros klinikos karo atveju taptų pagrindine įstaiga, gelbstinčia sunkiai sužeistus pacientus. Šiuo metu ligoninė turi 80 reanimacijos lovų ir gydo apie 2 tūkst. pacientų, tačiau karo metu pusė jų greičiausiai išvyktų.
„Kalbant apie sunkias traumas, ligoninė būtų pajėgi 300 pacientų teikti pagalbą, šiuo metu pagrindinis pastatas yra apie 800–900 vietų“, – tikina A. Klimašauskas.
Vis dėlto kyla klausimų, kaip greitai pavyktų mobilizuoti papildomus medikus, ypač savaitgaliais ar išeiginėmis. „Bus šeštadienis, sekmadienis, išeiginės, kai tikrai reikia sistemos, kaip gydytojai, kurie dirba ligoninėj, tą informaciją gautų“, – pabrėžia jis.
Kauno klinikos taip pat yra pasirengimo priešakyje. Pasak direktoriaus medicinai ir slaugai Kęstučio Stašaičio, klinikos turi generatorius, užtikrinančius kritinių skyrių – intensyvios terapijos ir reanimacijos – darbą, ir nepriklausomą vandens tiekimą, įsigytą savo lėšomis.
„Manau, kad laukti, kad kažkas pagelbės, tokiu kritiniu laiku būtų labai sunku. Dėl to, kad laiko nėra labai daug pasirengimams“, – sako jis. Pernai klinikos išbandė priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus evakuaciją realiu laiku, o šį pavasarį planuoja panašias pratybas.
A. Klišonis pabrėžia, kad regioninės ir rajoninės ligoninės karo metu būtų itin svarbios.
„Be rajoninių, regioninių ligoninių tinklo tikrai situacija būtų buvusi gerokai blogesnė. Tai čia turėkime omeny, kad atsiranda dar papildomi du srautai be gyventojų. Tai yra sužeistieji kariai ir žmonės, kurie turės būti perkelti po didesnių chirurginių operacijų iš didžiųjų ligoninių į mažąsias. Ir antras klausimas, kuris taip pat yra svarbus, tai yra belaisviai. Nes tam reikalinga taip pat užtikrinti ir jų apsaugą“, – teigia jis.
Tačiau regioninės ligoninės susiduria su tais pačiais infrastruktūros trūkumais. Net Kauno klinikos, kaip pažymėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, yra tik 70 proc. sukomplektuotos medikamentų ir medicininių priemonių atsargomis.
