Sprendimą dėl konservacijos lėmė sankcijos
Pirmosiomis liepos dienomis pasirodė informacija apie tai, kad įmonė „Eurohim“ užkonservuos Kėdainių fosfatinių trąšų gamyklą „Lifosą“. Toks sprendimas priimtas, kadangi dėl sankcijų įmonė negali tinkamai vykdyti savo veiklos.
Apie tai pranešė pagrindinis įmonės „EuroChem Group AG“ vykdantysis direktorius Samiras Briho. Jis patikslino, kad sprendimas buvo priimtas dėl nuolatinių trukdžių tiekimo grandinėse ir visus metus jaučiamo žaliavų stygiaus.
S. Briho pabrėžė, kad dėl sankcijų „Lifosa“ neteko šimtų milijonų eurų. Pasak jo, net ir po to, kai Europos Sąjunga pareiškė, kad gamyklos savininkui – įmonei „Eurohim“ – sankcijos nėra taikomos, jai vis tiek buvo trukdoma dirbti.
Konservacijos procesas, jeigu kažkas artimiausiu metu nepasikeis, bus pradėtas 2023 m. spalį. Jeigu tai įvyks, 80 proc. gamyklos darbuotojų bus išmesti į gatvę, nurodė „Lifosos“ profesinių sąjungų vadovas Kęstas Šlama. Šiuo metu gamykloje dirba 907 žmonės.
Gegužę Lietuvos centre esanti gamykla buvo sustabdyta kasmetiniam techniniam aptarnavimui, tačiau taip ir nebuvo patikslinta, kada jis bus atliekamas.
Iki sankcijų per metus „Lifosa pagamindavo apie 3,2 mln. tonų produkcijos, iš kurios apie 1 mln. tonų (apie 1,5 proc. nuo pasaulinės gamybos apimčių) sudarė diamonio fosfatas.
Prieš tai „Lifosa“ buvo sustabdyta 2022 metų balandį, kadangi ES pritaikė sankcijas Rusijos verslininkui Andrejui Melničenko.
Taip pat praėjusiais metais, kai A. Melničenko nustojo būti įmonės beneficiaru ir pasitraukė iš direktorių tarybos, Šveicarija atšaukė „Eurohim“ taikytas sankcijas. Deja, visas Lietuvos ekonomikos sritis naikinanti konservatorių-liberalų-laisviečių koalicija į tai dėmesio neatkreipė ir, faktiškai, pasiuntė gamyklą myriop.
Kėdainiečiai vieningi – dėl uždarymo kalta vyriausybė
Ilgametis gamyklos vadovas Jonas Dastikas, pasigirdus pirmiesiems svarstymams apie tai, ar gali „Lifosa“ iš tiesų bankrutuoti ir kam tai gali būti naudinga, žodžių į vatą nevyniojo ir jau tada įvardijo visą situacijos rimtumą. Galiausiai jo spėjimai dėl „Lifosos“ galimo žlugdymo pasitvirtino. Taip pat J. Dastikas pabrėžė, kad uždarius gamyklą ir atleidus jos darbuotojus, realiai pragyvenimo netektų apie 15 tūkst. žmonių. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Muzniko teigimu, tai būtų didelis smūgis ir ekonominis nuosmukis ne tik Kėdainių rajonui.
O štai prie to ženkliai prisidėjusi konservatorės Gintarės Skaistės vadovaujama Finansų ministerija savo kaltės įmonės žlugime neįžvelgia.
J. Dastikas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl uždaromos gamyklos labai apsidžiaugs Rusija – tiek analogiškos kaimyninės šalies įmonės, tiek Kremliuje sėdinti jos valdžia. Juolab kad, šioje pramonės šakoje stovintys įrengimai keletą kartų greičiau tampa netinkami eksploatacijai. Pasak jo, jeigu tik bus atleisti žmonės, Rusijos įmonės supras, kad fabrikas jau niekada ir nebebus paleistas.
Su J. Dastiko mintimis sutinka ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius G. Muznikas, kuris taip pat pažymi, jog „Lifosos“ uždarymas grandinine reakcija atsilieps daugeliui rajono gyventojų. Jis pabrėžė, kad staigia išaugęs bedarbių skaičius taps didžiule socialine problema.
„Kitas dalykas – „Lifosos“ darbuotojai gauna ženkliai didesnius už vidutinius atlyginimus, todėl jų perkamoji galia yra pakankamai didelė. Atitinkamai visos mūsų paslaugų, viešojo maitinimo, prekybos įstaigos, įmonės praras papildomas pajamas, nes netekus darbo, „Lifosos“ darbuotojų perkamoji galia sumažės“, – pastebėjo administracijos direktorius.
Jam pritarė ir buvęs Kėdainių rajono administracijos direktorius Arūnas Kacevičius: „Situacija Kėdainiuose iš tiesų žymiai pablogės, nes, užsidarius gamyklai, išeis daug žmonių į gatvę. Ir jeigu Kėdainiai atlyginimų prasme buvo vieni iš pirmaujančių, tai dabar ta situacija pasikeis ir bus sudėtinga. Ypač sunku bus jaunoms šeimoms, yra juk ir tokių šeimų, kur abu šeimos nariai, tiek vyras, tiek ir žmona, dirba „Lifosoje“ ir iš savo atlyginimų išlaikydavo šeimas, mokėdavo paskolas. Dabar jie atsidurs gatvėje, o susirasti kitą darbą tikrai nėra paprasta“.
Kol Lietuvos valdžia smaugia ir sankcijomis apkrauna savus, sankcionuota šalis ir joje veikiantys verslai trina rankomis ir džiaugiasi tokiu Lietuvos valstybinėse institucijose dirbančių valdininkų neišmanymu bei nesupratimu, kaip veikia tokio masto ir technologijų gamyklos.
Verslininkė, kėdainietė Jolanta Blažytė pratrūko
Savo mintimis apie tai, kas vyksta Kėdainiuose, J. Blažytė pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“:
„Ilgametis Kėdainių įmonės „Lifosa“ vadovas J. Dastikas kalbėjo: „mes buvome pirmieji, kurie slapta didelėmis sumomis finansavo Lietuvos Sąjūdį. Tada tai buvo didžiulė rizika (past. visi žinojome, kuo tada grėsė). Dabar mus vadina prorusiškais…“ Pagalvojau: o jūs ne vieni. Kiek dar žinau žmonių, kurie sovietmečiu buvo „personos non gratos“ dėl savo pozicijos, tvirto stuburo ir ištikimybės savo vertybėms. Jie buvo tarsi moralinis garvežys, tempiantys valstybę į nepriklausomybę… O paskui – jau po 1990-ųjų – tuos pačius žmones „Teisingiausios pasaulyje“ partijos vadovai įtraukė į „vatnikų“ sąrašą. Ai tiesa, tada buvo ne „vatnikai“, tada buvo „runkeliai“. Dalinuosi buvusio „Lifosa“ vadovo papasakota istorija apie didžiausios ir pelningiausios Kėdainių įmonės „Lifosa“ sužlugdymą. Tiesa, nežinau, ar čia tinka žodis „sužlugdymas“. Gal teisingiau būtų pavadinti „didžiausia šalies istorijoje ekonomine kvailyste“. Netgi ne afera – aferos čia kaip ir nebuvo. Čia buvo kvailystė, arba kaip pasakytų vienas mano FB draugas – visiškas glušumas.“
„Didžiausia Kėdainių įmonė AB “Lifosa“ konservuojama neterminuotam laikui. Bus atleidžiama per 80 procentų darbuotojų. Pabaiga.“
Praeivio komentaras:
Apie 1 milijardo vertės įmonę dabartinė valdžia pagaliau įveikė. Kalbama, kad apie kokį 10 -15 tūkstančių darbuotojų visoje Lietuvoje ir Europoje praras darbus: lifosiečiai, geležinkeliečiai, uosto, autotranspoto darbuotojai ir t.t. Per dieną į abi puses į/iš „Lifosos“ keliaudavo apie 13 tūkstančių t. krovinių. Bet kalbama, kad buvusiam įmonės administratoriui pasisekė. Jis kokius 5 kart pasididino turtus, nors pačiai įmonei jo reikėjo tiek, kiek reikia “operuojančiam chirurgui policininko pagalbos.“ „Patraukėm“ konkurencingą įmonę iš rinkos. Viskas labai gerai: kitų Europos šalių tokiam pat verslui bus lengviau. O pas mus… tai tik žmonės nukentės.
J. Blažytės „sisteminė“ nuomonė:
Och, kaip gerai. Och, kaip mes jiems parodėm. Och, pagaliau išsivalysim Kėdainius nuo rusiško verslo.
Durnas klausimas:
O tai ką dabar daryti su Kėdainių miesto arena, kurią Kėdainiams padovanojo Lifosos savininkas rusas? Gal reiktų kuo greičiau nugriauti? Antraip stovės čia, kaip koks vaiduoklis, rusišką verslą žmonėms primenantis.
Sąmokslo teorijos tampa realybe?
Viešumoje pasirodžius informacijai apie uždaromą gamyklą, netruko atsirasti ir sąmokslo teorijų. Socialinių tinklų vartotojų teigimu, „Lifosa“ uždarymu siekiama dviejų tikslų – nuvaryti pelningai veikiančią įmonę ir ją tuomet ją, kaip savo laiku „Mažeikių naftą“, kažkam padovanoti. Atitinkamos schemos, pasak jų, naudojamos ir Klaipėdos uosto bei Lietuvos geležinkelių žlugdymui. Taip pat internautai stebisi, kodėl tokiais, pasak jų, akivaizdžiais dalykais nepasidomi STT, FNTT, žodžio netaria Gerovės valstybės kūrėjas.
Kita, vis populiarėjanti, sąmokslo teorija yra ta, jog Lietuva tyčia stumiama į badmetį. Tam pirmiausia buvo nutrauktas baltarusiškų trąšų tranzitas, o dabar uždaroma pagrindinė šalies trąšų gamintoja. Šiemet, tikėtina, vaisių ir daržovių dar užteks, tačiau kitais metais Lietuvoje jų gali tiek nebeužaugti, todėl netrukus ne tik marmurinė jautiena, bet ir elementarios bulvės ar agurkai gali tapti ne visiems įkandama prabangos preke.
Galbūt taip ir nenutiks, bet neramina tas, jog didžioji dalis pastarojo laikmečio sąmokslo teorijų netruko tapti realybe…
