Lietuvoje – vis daugiau investicinio aukso klastočių
Lietuvos prabavimo rūmai Lietuvos piliečius prašo ir ypač tuos, kurie artimiausiu metu planuoja įsigyti investicinio aukso luitų, prašo būti itin atidžiais[1].
Pranešama, kad Lietuvos prabavimo rūmų akredituotai prabavimo ir įspaudavimo laboratorijai, esančiai Druskininkuose, neseniai buvo pateikti tirti net 3, pripažinto gamintojo logotipu pažymėti 100 g geltonos spalvos metalo luitai, kurie buvo deklaruoti kaip investicinio aukso luitai.
Atlikus pateiktų luitų tyrimą, nustatyta, kad luitų viršutinis, pakankamai storas geltonos spalvos metalo sluoksnis pagamintas iš gryno aukso lydinio, kurio praba ne mažesnė nei 999 ir atitinka standartinę 999 aukso lydinių prabą, tačiau luitų vidus užpildytas pilkos spalvos metalo užpildu – volframu, kuris pagal tankį identiškas auksui, tačiau grynojo aukso masė luite tesiekia tik 20-25 g.
Tai reiškia, kad ištirti luitai buvo investicinio aukso klastotės, kurių klastojimo požymius galima pastebėti tik išėmus luitus iš pakuotės.
Vėliau feisbuke paskelbtame įraše Lietuvos prabavimo rūmai patikslino, jog apie oficialiose parduotuvėse esančius padirbinius girdėti šiuo metu neteko, tačiau vis tiek paragino visuomenę likti budrią ir nepapulti į apgavikų spąstus.
Tam priminta, kad įstaigos viešame sąraše registruotos įmonės yra periodiškai prižiūrimos, renkama informacija apie jas, peržiūrimi jų prekių įsigijimo dokumentai, tačiau to pasakyti negalima apie neprižiūrimos prekeivius.
„Perkant „iš rankų“, turguose, įvairiose supirkimo vietose yra rizika įsigyti falsifikatą, o ypač, jei susigundoma žemesne nei rinkos kaina (akcija). Perkant internetu, patartina pasitikrinti, ar tokia firma (tiekėjas) egzistuoja fiziškai (t.y., ar turi fizinę parduotuvę, ar galima su ja susisiekti). Fizinė parduotuvė labiau prieinama visuomenei ir labiau matoma, todėl falsifikuotojams neparanki. Perkant, visuomet būtina prašyti pateikti įsigijimo dokumentą “, – pataria prabavimo rūmų ekspertai.
Ekspertai taip pat aiškina,kad padaryti tikslius išorinius matmenis nėra labai didelė problema, todėl jų vertinti net neverta: dažniausiai falsifikatų matmenys būna labai artimi su deklaruojamais. Žymiai sudėtingiau yra padaryti tikslų luito tankį, o čia pasitarnauja volframas, kurio tankis ir yra toks pats kaip aukso.
„Kitas klastotojų „arkliukas“ – nepagailėtas storas aukso sluoksnis (300-350mkm), kurio „pramušti“ ir aptikti volframą šiuolaikinė analitinė įranga tiesiog negali, o rezultate ji rodo – grynąjį auksą. Todėl „tie, kas tikrina katalizatorius“ taip pat matys tik grynąjį auksą. Preliminariai vertinant, tokiame, kaip pateiktas pavyzdys, „aukso luite“ tikro aukso geriausiu atveju yra tik iki 25 %. Šiuo atveju, patikrinęs tokio „luito“ sudėtį pas „katalizatorių tikrintojus“ ir, kad būti labiau užtikrintam, dar pasimatavęs luito tankį, rezultate be abejonės gausi grynąjį auksą“, – aiškina Lietuvos prabavimo rūmų atstovai.
Didžiuosiuose miestuose jau buvo aptikti klastočių prekeiviai
Sutapimas ar ne, bet neseniai žiniasklaidą taip pat apskriejo žinia apie investicinio aukso klastočių pardavimu užsiimančius asmenis: jie buvo sučiupti Klaipėdoje bei Šiauliuose.
Maždaug prieš mėnesį, Klaipėdos policija pranešė atvejį, kai buvo bandoma pasipelnyti iš padirbto aukso luito. Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo užregistruotas individualios įmonės atstovo pareiškimas, kad dar rugsėjo 25-ąją, į vieną iš Klaipėdoje esantį lombardą užstatyti buvo atneštas 100 g aukso luitas „Argor Heraeus“, kuris galimai yra netikras.
Taip sukčiai pasikėsino apgaule iš įmonės gauti 4999 eurų. Du įtariamieji buvo sulaikyti įvykio vietoje[2].
Šiauliuose taip pat buvo bandyta parduoti padirbtą investicinio aukso luitą. Šiaulių apskrities policija skelbia, kad rugsėjo 22 dieną, tauriaisiais metalais prekiaujančioje parduotuvėje, įtariamoji įmonei pardavė investicinio aukso „Munze Osterreic“ 100 gramų luitą.
Tik vėliau paaiškėjo, kad aukso luitas yra padirbtas. Turtinė žala – 4 tūkst. 999 eurai[3].
Į pareigūnus kreipėsi bendrovės atstovai, pranešę apie jiems siūlytą įsigyti galimai netikrą aukso luitą, netrukus sulaikyti buvo du įtariamieji, jiems pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
Norintiems investuoti į auksą reikia būti budriems
Investicinis auksas specifinis tuo, kad jo kaina priklauso nuo biržos kainos ir jis neapmokestinamas PVM, todėl pardavimo ir supirkimo kaina skiriasi nedaug.
Ekspertai sako, kad norintiems savo santaupas investuoti būtent taip, būtina atsiminti, kad svarbu ne tik žinomo gamintojo pakuotė, bet dar svarbiau patikimas aukso pardavėjas[4].
Šiuo metu biržos kaina rodo, kad aukso vertė siekia 59,86 EUR/gramą. Geriausios kainos už 100 g fiksuojamos įmonėse AUREA – 6105,30 EUR, FlORINUS – 6126,50 EUR, EURODATA – 6984,00 EUR[5].
Aukso paklausa šiuo metu yra didelė. Ekspertai mano, kad vėl išaugusį susidomėjimą šia investicijos rūšimi paskatino neramumai pasaulyje – ekonominės krizės, COVID-19 pandemija, auganti infliacija šalyje[6].
Vis dėlto, jau besiruošiantiems investuoti, ekspertai primena, kad bene didžiausią įtarimą sukelti turėtų tai, jei prekeivis siūlo kainą, kuri yra ženkliai mažesnė nei rinkoje. Tuomet visuomet reikėtų sau užduoti klausimą „kodėl“ bei ieškoti labiau patikimų prekybos taškų.
Auksas – patikima investicija, ypač populiari, kai siautėja infliacija
Pastaraisiais metais investavimas į auksą ar kitus tauriuosius metalus vėl išpopuliarėjo. Taip yra ne be reikalo. Daugelis suprato, kad grynieji pinigai ar santaupos banke laikui bėgant nuvertėja, o auksas yra žymiai patikimesnis.
Auksas apriboja infliacijos riziką. Juk net egzistuoja tendencija, jog auksas ir JAV doleris yra atvirkščiai proporcingi: krentant JAV dolerio vertei, aukso vertė kyla. Kai doleris krenta, ne dolerio sistemoje esantys investuotojai investuoja į auksą, taip keldami jo vertę.
Taip yra dėl to, kad spausdinamų pinigų vertei krentant, žmonės ieško stabilesnių ir svarbiausia apribotų išteklių kaip auksas. Taigi, ši investicija gali ypač pasitarnauti infliaciniais laikotarpiais, tokiais kaip dabar[7].
Kita vertus, nors ir rekomenduojama, jog kiekvieno investuotojo bent 25 proc. investicijų portfelio sudarytų auksas, reikėtų paminėti ir kai kuriuos aukso kaip investicijos trūkumus.
Be niuansų kaip fizinio aukso saugojimas ir priežiūros poreikis, auksas turi alternatyviąsias sąnaudas: turtas pasilieka aukso pavidalu ir negali būti akimirksniu panaudotas kitoms investicijoms. Todėl, ekspertai rekomenduoja į auksą investuoti tik dalį, tačiau ne visas savo santaupas bei laisvus finansus.
