Olekas: santykiuose su Baltarusija būtina galvoti ne tik apie dabartį, bet ir apie ateitį
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad Lietuvai teks ieškoti pragmatiško santykio su dabartine Baltarusijos valdžia, tačiau tai neturėtų keisti nuoseklios paramos demokratinėms šios šalies jėgoms. Pasak jo, nors Baltarusiją šiuo metu valdo autoritarinis režimas, svarbu nepamiršti, kad šalyje veikia ir demokratinė opozicija, su kuria Lietuva turi išlaikyti ryšius bei bendradarbiauti.
Parlamento vadovas pabrėžė, kad Lietuvos požiūris į Baltarusiją turi būti orientuotas ne tik į šiandienos situaciją, bet ir į ilgalaikę perspektyvą. Anot jo, ateityje būtent demokratinės jėgos gali tapti pagrindine politine jėga šalyje, todėl jų palaikymas yra strategiškai svarbus[1].
„Baltarusija yra mūsų kaimynai. Mums labai svarbu, kokia bus mūsų ateitis, šiuo metu mums svarbu saugumas, mūsų sienos apsauga, netrikdymas oro balionais mūsų civilinės aviacijos, migrantų stabdymas. Ateityje turime turėti gerus kaimyninius santykius su demokratine Baltarusija“, – sakė J. Olekas.
Valdžios pozicija: dialogui su Minsku būtinos aiškios sąlygos
Socialdemokratas Ruslanas Baranovas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Lietuvai naudinga išlaikyti diplomatinius komunikacijos kanalus su Baltarusija, nes jie gali būti svarbūs sprendžiant praktinius dvišalius klausimus.
Diskusijos dėl galimo dialogo su Minsku suaktyvėjo po JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale’o siūlymo surengti Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų viceministrų lygio susitikimą. Jis taip pat ragino svarstyti galimybę atnaujinti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą.
Vis dėlto aukščiausi Lietuvos vadovai laikosi atsargios pozicijos. Prezidentas Gitanas Nausėda yra pabrėžęs, kad dialogas galėtų prasidėti tik tuomet, jei Baltarusija realiais veiksmais parodytų norą gerinti santykius su Lietuva ir nebekeltų grėsmių šalies saugumui.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė yra nurodžiusi, kad derybos būtų svarstomos tik Minsko įvykdžius konkrečius Vilniaus reikalavimus – sustabdžius neteisėtų migrantų srautus, kontrabandinių balionų skrydžius per sieną bei be papildomų mokesčių grąžinus Baltarusijoje sulaikytus Lietuvos vilkikus.
Daugiau nei trečdalis lietuvių pritartų sankcijų Baltarusijai švelninimui
Birželio pradžioje paviešinta naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojų nuomonės dėl sankcijų Baltarusijai išsiskiria. Tyrimo duomenimis, 35 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų švelninti dalį taikomų ribojimų ir ieškoti dialogo su Minsku.
Tuo metu 30 proc. respondentų pasisako už dabartinės politikos išlaikymą, 17 proc. norėtų dar griežtesnių sankcijų, o visiškam jų panaikinimui pritaria 11 proc. apklaustųjų. Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad sankcijų švelninimą dažniau palaiko vyresnio amžiaus gyventojai ir kairiųjų pažiūrų respondentai, o aiškios nuomonės šiuo klausimu neturėjo vos 7 proc. dalyvių.
Vis dėlto ekspertai ragina neskubėti kalbėti apie santykių su Minsku atšilimą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Vytis Jurkonis pažymi, kad Baltarusija ir toliau išlieka viena artimiausių Kremliaus sąjungininkių, remia Rusijos karą Ukrainoje ir kelia grėsmių Lietuvos saugumui.
Nors pastaruoju metu pasirodė pranešimų apie JAV svarstymus ieškoti išimčių baltarusiškų kalio trąšų tranzitui per kaimynines valstybes, oficiali Lietuvos pozicija nesikeičia – Vyriausybė pabrėžia, kad Europos Sąjungos sankcijos galioja, o jų švelninimas ar tranzito atnaujinimas šiuo metu nėra svarstomi.
