„Lietuvos paštas“ diskriminavo klientę su regos negalia
Tyrimas pradėtas po to, kai moteris pasiskundė negalinti savarankiškai deklaruoti siuntos įmonės interneto svetainėje ir susidūrusi su kliūtimis pašto skyriuje. Neregė teigė, kad pašto savitarnos sistema visiškai nepritaikyta regos negalią turintiems žmonėms: eilės numerį galima gauti tik naudojantis liečiamuoju ekranu, o informacija švieslentėje pateikiama tik vizualiai, be jokio garsinio pranešimo.
Ne ką geresnė padėtis ir internete – „Lietuvos pašto“ svetainėje muitinės siuntos deklaracijai užpildyti būtina įvesti saugos kodą iš paveikslėlio, kurio ekrano skaitymo programos neskaito[1].
Į tarnybos klausimus atsakę bendrovės atstovai pripažino, kad sistemos nepritaikytos, o pokyčiai numatyti tik iki 2030 metų. Kol kas tokie klientai kviečiami kreiptis į pašto darbuotojus, kurie aptarnautų be eilės, arba registruotis vizitui telefonu. Interneto svetainės atnaujinimo darbai, pasak įmonės, jau vyksta, o jos prieinamumą vertina Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos specialistai.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžia, kad toks siūlymas – prašyti kitų pagalbos – nėra suderinamas su lygiomis galimybėmis. Pasak jos, tyrimas parodė, kad pareiškėja patyrė realų paslaugų apribojimą, todėl konstatuotas diskriminacijos faktas dėl neužtikrinto informacinio prieinamumo. Tarnyba įspėjo „Lietuvos paštą“ ir rekomendavo imtis aktyvių veiksmų, kad tiek fizinė, tiek skaitmeninė aplinka būtų prieinama visiems.
Kontrolierė taip pat priminė, kad pareiga užtikrinti paslaugų prieinamumą įtvirtinta ne tik Lygių galimybių įstatyme, bet ir naujajame Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatyme. Jis įpareigoja, kad esminės paslaugos – nuo internetinių parduotuvių iki bankų ar savitarnos terminalų – būtų prieinamos visiems, įskaitant žmones su negalia.
Pusė Lietuvos poliklinikų nepritaikytos žmonėms su negalia
Tuo tarpu vis dar daugiau nei pusė Lietuvos gydymo įstaigų vis dar nepritaikytos žmonėms su negalia – rodo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros duomenys. Pagrindinės kliūtys – slenksčiai, siauri koridoriai, liftų stoka. Dėl to pacientai priversti ieškoti alternatyvų: gydytojai paslaugas teikia pirmame aukšte, o kai kur net koridoriuose[2].
Vilnietė Ugnė Šakūnienė pasakojo, kad patekti į polikliniką jai sudėtinga nuo pirmųjų žingsnių – parkavimo vietos per siauros, užvažiavimai pernelyg statūs. Į Centro poliklinikos padalinį ją įvedė darbuotoja su keltuvu, bet aukštesnių aukštų kabinetai be lifto jai tapo nepasiekiami.
Poliklinikų vadovai tikino problemą matantys ir ieškantys sprendimų – šiemet žadama atnaujinti registratūras, viename padalinyje įrengti liftą bei užvažiavimą. Vis dėlto agentūros ekspertai pabrėžė, kad daugiau nei pusė įstaigų neatitinka net minimalių prieinamumo reikalavimų, o kartais net įrengti keltuvai būna užrakinti.
„Net ta seselė, kuri turi raktus, mažiau žino, kaip juo naudotis, negu asmenys, kurie aktyviai gyvena ir savarankiškai juda“, – sako A. Staševičienė.
Pasak jos, universalaus dizaino sprendimai palengvina ne tik pacientų, bet ir personalo darbą, mažina perdegimą ir gerina jų psichologinę būklę.
Neįgaliesiems nedraugiškos ir sostinės erdvės
Dar balandžio mėnesį Vilniaus gyventojai socialiniuose tinkluose piktinosi, kad viešosios erdvės ir miesto infrastruktūra vis dar nepritaikytos žmonėms su negalia bei vyresniems gyventojams. Dažniausiai minimos problemos – neveikiantys eskalatoriai, neprivažiuojantys prie bordiūrų autobusai, šaligatviuose palikti stulpai[3].
Dėl tokio aplaidumo žmonėms tampa sunku judėti net ir ką tik atnaujintose miesto erdvėse. Pavyzdžiui, Vilniaus geležinkelio stotyje keleiviai jau kurį laiką negali naudotis eskalatoriumi – jį žadama pakeisti tik vasarą.
Institucijos pripažįsta, kad problemų yra daug. Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė sakė, kad kasmet sulaukiama dešimčių skundų dėl nepritaikytos infrastruktūros ir siūlo kiekvienoje savivaldybėje skirti atsakingą koordinatorių.
Vilniaus savivaldybės atstovai tikina, kad pritaikymų daugėja, tačiau pripažįsta, jog dalis sovietmečiu statytų objektų sunkiai pertvarkomi. Vis dėlto pasitaiko ir sėkmingų pavyzdžių – rudenį atnaujintas Tauro kalnas tapo visiškai pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia.
