Minėsime sukaktį – Nepriklausomybės atkūrimo dienos 35-metį
Kovo 11-oji Lietuvoje – tai ir ryškiaspalviai renginiai įvairiuose šalies miestuose, ir pakili dvasia, jungianti metai iš metų puoselėjamą bendrystę. O šįkart minėsime sukaktį – Nepriklausomybės atkūrimo dienos 35-metį. Ta proga šalyje vyks daugybė renginių – nuo iškilmingų ceremonijų iki linksmų koncertų, edukacinių veiklų bei ekskursijų.
Iš tiesų, ši diena kitados rado kelią į kiekvieno iš mūsų širdis ir ten pasiliko. Greičiausiai nėra žmogaus, kuris paklaustų: kuo ši diena ypatinga? Vis dėlto, nežinantiems negrūmosime pirštu ir papasakosime, kad Kovo 11-oji slepia ne tik pavyzdinį laisvės simbolį, įkvėpusį kitas Baltijos šalis bei Vidurio ir Rytų Europos valstybes, bet ir mena istorinę reikšmę, kuri dabar – nekvestionuojama ir nesugriaunama, kadangi visi žinome kryptį į tikrąjį gyvenimą.
Lietuva – pirmoji Sovietų Sąjungos respublika, paskelbusi nepriklausomybę. Šalis kabinosi į šviesesnį rytojų dėl kiekvieno iš mūsų. Dėl to pelnė tarptautinį pripažinimą. Mat nors Sovietų Sąjunga bandė blokuoti nepriklausomybės įgyvendinimą, Lietuva dėl tarptautinės paramos ir nenuilstamų pastangų tapo visateise pasaulio valstybe.
1990 m. Kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Nepriklausomybės atkūrimo aktą, kuriuo atkurta Lietuvos valstybė. Tad dabar Kovo 11-oji – viena svarbiausių šalies valstybinių švenčių, simbolizuojanti nepriklausomos valstybės atkūrimą po daugelį metų trukusios sovietinės okupacijos.
Laisvė nėra duotybė: ją reikia puoselėti ir branginti
Seime šią dieną rengiama oficiali šventinė sesija, kurioje dalyvauja aukščiausi šalies vadovai. Dar daugiau šypsenų randama tarp paprastų žmonių, kurių eilės driekiasi įvairiuose koncertuose, parodose ir minėjimuose. Pastarieji ne tik bėga už laisvę, bet ir ją apdainuoja – širdyse, sielose bei tikėjime.
Lietuviai žino: Kovo 11-oji – tai priminimas, kad laisvė nėra duotybė, – ją reikia puoselėti bei saugoti.
Šventinė Kovo 11-osios diena prasidės Nepriklausomybės aikštėje 9 val.
Šventinė Kovo 11-osios diena sostinėje prasidės Nepriklausomybės aikštėje 9 val.
Iškilmingą minėjimą pradės Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Kalbas sakys ir Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis bei garbingi renginio svečiai: Estijos Rygikogo Pirmininkas Lauris Husaras (Lauri Hussar), Suomijos Eduskuntos Pirmininkas Jusis Hala-aho (Jussie Halla-aho), Latvijos Saeimos Pirmininkė Daiga Mierinia (Daiga Mieriņa), Lenkijos Seimo Maršalka Šymonas Holovnia (Szymon Hołownia), Islandijos Altingo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Bryndis Haraldsdotyr (Bryndís Haraldsdóttir).
Minėjimo pabaigoje bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija, kuri šiemet pasieks dr. Ernestą Kazakėnaitę.
Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų 12 val. iškilmingoje ceremonijoje suplevėsuos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Nieko nelaukus, Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės žygiuos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir trijų Baltijos valstybių kariuomenių orkestrų paradas. Taip pat vyks eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ su Lietuvos ir Ukrainos vėliavų juostomis.
Šventinę dieną vainikuos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio koncertas „Tik laisvi užaugam dideli“, prasidėsiantis 18.30 val. Katedros aikštėje. Tautiečiai turės galimybę išvysti ir Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimo centro užsakymu parengto dokumentinio kino filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ peržiūra.
Šią ypatingą dieną Seimas tradiciškai atvers duris lankytojams nuo 12.40 iki 17 val. Pastarieji kvies aplankyti parodas Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) ir paklausyti koncertų, pažiūrėti vaizdo medžiagos.
