Naujoje sesijoje žadama nagrinėti svarbiausius visuomenei klausimus
Pirmadienį, kovo 10-ąją, Seime prasideda naujas politinis sezonas – antroji eilinė pavasario parlamento sesija, per kurią planuojama apsvarstyti apie 400 teisės aktų. Vieni svarbiausių klausimų – mokesčių reforma, gynybos finansavimas bei postų dalybos parlamento vadovybėje. Valdantieji siekia, kad mokesčių pakeitimai būtų priimti dar šį pavasarį. O štai dar metų neišbuvusi valdančioji koalicija pradeda byrėti, tik neaišku, kas pirmiau iš šio žaidimo „iškris“ – užsispyręs R. Žemaitaitis, ar Seimo pirmininkas S. Skvernelis.
Skelbiama, kad mokestiniai pakeitiimai esą yra orientuoti į pajamų nelygybės mažinimą, didesnę paramą dirbančioms šeimoms, pensijų kaupimo sistemos pertvarką bei nedarbo išmokų trukmės ilginimą vyresnio amžiaus žmonėms.
Daug dėmesio skiriama ir gynybos klausimams. Seime bus svarstomi teisės aktai, skirti Vokietijos karių brigados infrastruktūrai Lietuvoje bei gynybos pramonės investicijų skatinimui. Didėjant geopolitinei įtampai, šie sprendimai yra itin reikšmingi, tačiau diskusijos dėl papildomo finansavimo gynybai gali būti sudėtingos ir politiškai jautrios.
Be to, politinę įtampą kelia neišspręstas Seimo vicepirmininko posto klausimas. Į „Nemuno aušrai“ priklausančią vietą siūlomas Remigijus Žemaitaitis nesulaukė Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio palaikymo, kas vėl paskatino kalbas apie galimą pasitraukimą iš valdančiosios daugumos.
Situaciją dar labiau apsunkino Agnės Širinskienės sprendimas trauktis iš Seimo vicepirmininkės pareigų. Dėl to „Nemuno aušra“ turės pateikti net dvi kandidatūras į parlamento vadovybę.
Pradėjo byrėti valdančioji koalicija?
O štai dar neseniai darbus pradėjusi sušlubavo ir valdančioji koalicija, kurią sudaro socialdemokratai, „aušriečiai“ ir demokratai.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadas S. Skvernelis šeštadienį buvo perrinktas partijos pirmininku. Jis pripažino, kad koalicija su R. Žemaitaičio vadovaujama „aušriečiais“ esą buvo klaida. Seimo vadovas teigė, jog partija svarstys tolesnį dalyvavimą valdančiojoje daugumoje, tačiau galutinį sprendimą lems socialdemokratai.
Jis pabrėžė, kad sprendimas jungtis su „Nemuno aušra“ buvo kolektyvinis. Dabar demokratų skyriai kviečiami diskutuoti dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad socialdemokratai pokyčių šiuo klausimu neplanuojantys.
Visgi, žaidimo kortas G. Paluckas dėlioti atsisakė ir atsakomybę perleido S. Skverneliui į rankas – ministras pirmininkas gražiai patarė „Nemuno aušros“ lyderiui R. Žemaitaičiui palaukti prieš teikiant kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus, nes politinis barjeras gali būti sudėtingas įveikti, o galutinį sprendimą perleido priimti Demokratų lyderiui S. Skverneliui.
Daug diskusijų sukėlė iš stalčiaus ištrauktas visuotinis NT mokestis
S. Skvernelis įspėjo, kad Lietuva privalo nedelsiant atlikti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reformą, nes tai yra įsipareigojimas Europos Komisijai, o nesugebėjimas įgyvendinti pakeitimų gali atimti Lietuvai svarbų finansavimą iš Europos Sąjungos – net iki milijardo eurų.
Finansų ministras Rimantas Šadžius pateiks dvi NT mokesčio versijas, tačiau Skvernelis abejoja buvusios Vyriausybės pasiūlymu, pagal kurį turtas būtų apmokestinamas nuo pusantros vidutinės būsto vertės.
Jis siūlo išplėsti esamą mokesčių bazę, tačiau pabrėžia, kad reforma turi būti socialiai teisinga, kad nesuvaržytų neturtingų žmonių, turinčių brangų, tačiau nekomercinį turtą. Tuo tarpu, nors mokesčių pajamos iš brangaus turto šiuo metu siekia apie 16,7 mln. eurų, kyla klausimas, ar šios lėšos tikrai pagerina gyvenimo kokybę vietos savivaldybėse.
Tarp didžiausių nuveiktų šio Seimo darbų: intrigos ir skandalai
Tuo tarpu vasario 21-ąją suėjo 100 dienų, kai pradėjo dirbti naujasis Seimas, ir ši data tapo simboline, nes užfiksuoti ne tik pirmieji valdžios žingsniai, bet ir nemažai skandalų.
Naujojoje valdančioje koalicijoje dominuoja socialdemokratai, tačiau tarp partnerių buvo daug prieštaravimų ir net protestų – ypatingai dėl „Nemuno aušros“ atstovo, R. Žemaitaičio, buvimo valdžioje, sukėlusio mitingą dėl neapykantos kurstymo prieš žydų bendruomenę.
Nepaisant to, koalicija patyrė krizę dėl nesutarimų dėl vicepirmininko pozicijos ir nesugebėjimo išlaikyti susitarimų. Vienas iš ryškiausių skilimų – Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė paliko frakciją ir prisijungė prie Demokratų „Vardan Lietuvos“. Be to, dar vienas didelis iššūkis „aušriečiams“ kilo dėl kandidato į ministrus, kur Prezidentas G. Nausėda nuolat atmesdavo pasiūlymus. Visus šiuos įvykius lydėjo dar vienas didelis klausimas – kaip pasiekti gynybos finansavimo tikslą ir užtikrinti 5-6% BVP skiriamą gynybai.
Prezidentas buvo kritikuojamas už neaiškias mokesčių didinimo ir finansavimo strategijas, o ir toliau augant R. Žemaitaičio populiarumui, jis sulaukė nemalonės iš Prezidentūros dėl savo pasisakymų karo Ukrainoje tema. Tuo pačiu, „Nemuno aušra“ pažadėjo audituoti LRT, kas sukėlė audringas diskusijas žiniasklaidoje. LRT žurnalistai ir profesinės organizacijos pasisakė prieš šį auditą, teigdami, kad tai gali kelti grėsmę žurnalistų nepriklausomumui.
Taip pat buvo keliamas klausimas ir dėl Krašto apsaugos ministerijos įslaptinto gynybos biudžeto tyrimo, kas sukėlė skaidrumo ekspertų nepasitenkinimą – auditas atliktas, bet rezultatai visuomenei neprieinami.
