Dabartinė mokesčių sistema sulaukė kritikos, palankiai nevertinama ir planuojama mokesčių reforma
Lietuvos mokesčių sistema – atgyvenusi, valdančiųjų planuojama reforma – pavėluota ir palanki tik turtuoliams. Tokias išvadas apie Lietuvos mokesčių sistemą pateikė Lietuvoje viešėję Pasaulio banko atstovai. Nė kiek ne geresnės nuomonės apie mūsų mokesčių sistemą ir opozicija.
Praeityje įstrigusią Lietuvos mokesčių sistemą sukritikavę Pasaulio banko atstovai pateikė ne vieną būdą, kaip situacija gali būti ištaisoma, tačiau tam reikėtų nemenkų permainų.
Apie jas visos kadencijos metu kalba Vyriausybė. Valdantieji jau yra užsiminę, kad mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį, bet dabar kalbama apie tai, kad žadėta reforma galėtų būti tik svarstoma Seimo pavasario sesijoje.
Opozicija sako, kad Vyriausybė su sisteminiais mokestiniais pakeitimais jau vėluoja, o dabar esą tiesiog bijo juos atnešti į Seimą.
Reforma Seime gali būti svarstoma pavasarį
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad jos vadovaujamos ministerijos parengti mokesčių reformos pasiūlymai Seimui galėtų būti teikiami pavasario sesijoje[1].
Ministrės teigimu, mokesčių reformos modelis jau pristatytas koalicijos partneriams, su kuriais susitarus jis galėtų būti pristatytas ir viešai. Kol bendro sutarimo pasiekta nėra, pirminiai reformos planai lieka slapti.
„Parengtas tam tikras krepšelis pasiūlymų, kuris atsiliepia ir į tarptautinių institucijų rekomendacijas, ir kas buvo kalbama Lietuvoje kurį laiką. Jis jau pateiktas koalicijos partneriams. Tuomet, kai sutarimą su koalicijos partneriais turėsime, jį būtų galima pristatyti ir visuomenei, tolimesnėms diskusijoms. Kol sutarimo su koalicijos partneriais nėra, sakyčiau, kad šiek tiek ankstyva“, – sako G. Skaistė.
Finansų ministrė neįvardino, kas konkrečiai apims mokesčių reformos paketą, tačiau atskleidė, kad plane yra numatyti aplinkosauginiai mokesčiai bei nekilnojamojo turto (NT) mokestis, taip pat ketinama mažinti Lietuvoje veikiančius skirtingus apmokestinimo režimus.
Kalbėdamas apie laukiančią mokesčių reformą, Seimo vicepirmininkas ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu reikia spręsti vidutinio, smulkaus bei stambaus verslo apmokestinimo klausimus. Jo teigimu, Lietuvoje įmonės dėl mokestinės sistemos nebenori augti.
„Tai indikuoja, kad mūsų pelno apmokestinimas yra per sudėtingas ir jį reikėtų reformuoti į paprastesnę pusę, sprendžiant reinvestuojamo pelno apmokestinimo klausimą“, – sakė parlamentaras[2].
Vis dėlto, V. Mitalas atsargiai vertina ministrės minėtą galimybę įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
„Manau, kad reikėtų nekilnojamojo turto mokesčius daryti itin atsargiai, ypač kai matome, kas vyksta pasaulinėse rinkose, kiek kainuoja paskolos, palūkanos didinamos Europos centrinio banko ganėtinai drastiškai ir greitai. Nemanau, kad nei fiskaline prasme, nei rinkos pokyčių prasme tas nekilnojamojo turto mokestis atneštų labai didelių efektų“, – teigė V. Mitalas.
Dar praėjusių metų vasarį Finansų ministerija įsteigė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, kurioje politikai, verslo, akademinė bendruomenė teikė ir aptarė pasiūlymus mokestinei šalies sistemai tobulinti. Šios darbo grupės veiklos rezultatai visuomenei viešai pristatyti taip ir nebuvo.
Apie mokesčių reformą Vyriausybė kalba nuo kadencijos pradžios. Valdantieji yra sakę, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį, bet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei, mokesčių peržiūra atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis[3].
Opozicija kritikuoja valdančiųjų neveiksnumą
Planuojama mokesčių reforma abejoja opozicijoje esantys Seimo nariai. Jie svarsto, jog valdantieji pernelyg ilgai derina reformos planus ir visų darbų šios kadencijos Vyriausybėje jau nebespės įgyvendinti. Kritikos negailima ir numatytiems reformos siūlymams, kurie palankiausiai gali paveikti turtuolius.
Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad tik sugėdinta Pasaulio banko atstovų išvadų Vyriausybė vėl prabilo apie reformą, kuri vis tiek neišspręs Lietuvoje ypač opaus nelygybės klausimo.
„Praraja tarp gaunančių mažiausias ir žarstančių didžiausias pajamas – milžiniška ir didėja su kiekviena diena. Pagal žmonių pajamų nelygybę Lietuva – Europos Sąjungos rekordininkė. Kuo didesnės pajamos, tuo mažesnius mokesčius sumoki. Kitaip tariant, didžiausią valstybės išlaikymo naštą neša tie, kurie uždirba mažai arba vidutiniškai“, – kalba V. Blinkevičiūtė[4].
Buvusi finansų ministrė Seimo narė Rasa Budbergytė abejoja, ar mokesčių reformos planą išvysime, nes valdantieji tarpusavyje nesusitaria.
„Dėl politinių priežasčių valdantieji gali nenorėti, kad reforma pasiektų Seimą. Aiškėja, kad vietoj realios reformos gali būti daromi tik parodomieji judesiai“, – teigia parlamentarė R. Budbergytė.
Buvusios finansų ministrės teigimu, PVM Lietuvoje yra tiesiog per didelis, bet valdžia nedaro nieko, kad padarytų jį „žmoniškesnį“ ir skatintų jo mokėjimą.
„Vyriausybė žadėjo, kad mokesčių reforma galėtų prasidėti jau nuo kitų metų. Dabar terminas nukeltas mažiausiai metams. Jie jau atvirai kalba, kad jeigu kitų metų pavasarį mokesčių klausimas nepasieks Seimo, tai prieš rinkimus mokesčių reformos klausimo tikrai niekas nebekels“, – sako R. Budbergytė.
Buvusio premjero, Seimo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Algirdo Butkevičiaus įsitikinimu, Vyriausybė su reforma vėluoja.
„Aš manau, dabar vyrauja baimės simptomas. Baimė, kad žinai, kad jau bus blogai“, – sako A. Butkevičius[5].
Jo teigimu, Vyriausybė turėtų siekti mažinti darbo pajamų apmokestinimą, naikinti dalį lengvatų, vienkartines išmokas skirstyti tik tiems, kam labiausiai reikia, sulyginti NPD ir MMA, peržiūrėti kapitalo, kelių, žaliuosius mokesčius.
Savo poziciją pateikė ir Prezidentūra
Į politikų diskusijas dėl mokesčių reformos įsitraukė ir Prezidentūra. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė teigia, kad nesutarimus galėtų išspręsti būtent ilgą laiką žadama ir pagaliau paruošta mokesčių reforma[6].
„Sisteminė mokesčių reforma – būtent ji sudarytų sąlygas sprendimų priėmėjams kartu su visuomene susitarti dėl PVM ar kitų mokesčių lengvatų tuo visuminiu požiūriu. Nėra nieko blogiau, jei valstybėje lengvatą gauna tos grupės ir tie interesų atstovai, kurie geriausiai prieina prie valdžios. Iš tikrųjų, mokesčių reforma leistų susitarti ir nesiblaškyti, o svarbiausia pasiekti tikrai visuomenei labai svarbaus vertybinio tikslo – t. y., mokesčių teisingumo“, – aiškino prezidento komandos narė.
Pasaulio bankas Lietuvai pažėrė nemalonios kritikos
Lapkričio mėnesio pradžioje Lietuvoje lankėsi Pasaulio banko atstovai, ekonomistai Munawer Sultan Khwaja, Cristina Savescu, Thiago Scot ir Dzelila Kramer. Įvertinę mūsų šalies mokesčių sistemą, jie pareiškė, kad Lietuva turi modernią ekonomiką, kuri yra įstrigusi iš planinės į rinkos ekonomiką pereinančios šalies mokesčių sistemoje[7].
Pasaulio banko atstovai išskyrė Lietuvos produktyvumo augimą, kuris 2009–2017 metais sulėtėjo iki 5,2 proc., nors 2002–2008 metais siekė 11 proc.
Pasaulio bankas paragino visų pajamų rūšių apmokestinimą suvienodinti ir pastebi, kad tai būtų pamatas realiam mokesčių progresyvumui. Pasaulio banko ekspertai Lietuvai rekomenduoja pereiti prie vieno tarifo pelno mokesčio sistemos, kadangi dabartinėje, kur galioja 15 proc. ir lengvatinis 5 proc. tarifas (taikomas įmonėms, kurių apyvarta siekia iki 300.000 eurų ir turi iki 10 darbuotojų), stabdo mažų įmonių plėtrą pasiekus šitas ribas, taip pat skatina verslą skaidytis į mažesnius darinius.
Ekspertai pabrėžė, kad efektyvus tarifas darbo pajamoms yra keturis kartus didesnis nei kapitalui, o šis skirtumas yra didžiausias ES.
„Tuo metu daugumoje pažengusių mokesčių sistemų tokio skirtumo išvis nėra (1:1). Negana to, GPM struktūra Lietuvoje, vertinant ES standartais, yra labai žemo progresyvumo“, – rašoma Pasaulio banko ekspertų pristatytame dokumente.
Užsienio ekspertų atlikta mikrosimuliacija parodė, kad daugiau nei 250 tūkst. eurų per metus uždirbantys gyventojai Lietuvoje yra apmokestinami efektyviu 17,3 proc. tarifu, kai uždirbantys tarp 25 tūkst. ir 50 tūkst. eurų apmokestinami labiau, t. y. 17,9 proc. tarifu.
Pasak FEBA Ekonominių ekspertizių centro direktoriaus dr. Lino Tarasonio, pagrindinė Pasaulio banko ekonomistų žinia yra ta, kad Lietuva yra išsivysčiusi šalis su besivystančioms šalims būdinga mokesčių sistema[8].
Ekspertų teigimu, dabartinė mokesčių sistema lemia, kad Lietuvos mokesčių bazė yra viena mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, o pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis yra vienas didžiausių. Tai lemia ilgalaikes nepakankamo finansavimo problemas svarbiose viešojo sektoriaus srityse, tokiose kaip švietimas.
„Tikimės, kad Pasaulio banko ekspertų vizitas ir Vilniaus universiteto įsitraukimas į šią diskusiją paspartins taip reikalingos mokesčių reformos įgyvendinimą Lietuvoje“, – sako A. Tarasonis.
Tarptautinio valiutos fondo išvados
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neseniai taip pat pateikė savo išvadas apie esamą finansinę situaciją Lietuvoje bei įvertino, ar šalies ekonomika yra pajėgi atlaikyti numatytas reformas[9].
TVF savo rekomendacijoje Lietuvai pabrėžė, jog atsižvelgiant į didelę infliaciją, tikslinėmis paramos priemonėmis būtina suderinti fiskalinę ir pinigų politiką, vykdyti reformas, kuriomis siekiama padidinti ekonominį potencialą, ir apsvarstyti galimybę naudoti papildomus tvarius pajamų šaltinius.
Taip pat minima, kad siekdama toliau didinti socialines išlaidas, spręsti ilgalaikes problemas ir investuoti į atsinaujinančiąją energiją bei energijos taupymo sprendimus. Lietuva turi gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir surinkti papildomų biudžeto pajamų, išplėsdama mokesčių bazę per nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius ir panaikindama iškraipančias mokesčių lengvatas.
Fondo ekspertai šias rekomendacijas pateikė po praėjusią savaitę įvykusio vizito Lietuvoje.
