<h2>Ukrainos atstatymo darbams skirs 11 mln. eurų</h2>
<p>Kaip žadėjo taip ir padarė – Lietuva iš mokesčių mokėtojų pinigų užsimojo padėti atstatyti karo nustekentą Ukrainą ir jau pradėjo pirmuosius savo darbus. Žinoma, tai ne pirmos Lietuvos pagalbos injekcijos Ukrainai. Net ir Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės iš Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio gautas apdovanojimas parodė, kad esant reikalui, susivienyti galima, tačiau ne dėl savo žmonių, o tik tada, kai reikia pagalbos kitiems. O kol į Ukrainą keliauja įspūdinga parama iš lietuvių kišenės, ją dosniai Ukrainai dalijanti Lietuvos valdžia nieko realiai nedaro, kad padėtų savo žmonėms, kad čia bent kiek būtų pristabdytas vis labiau augantis ekonominis skurdas.</p>
<p>Trečiadienį Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam planui dėl Ukrainos švietimo ir ugdymo įstaigų, infrastruktūrinių susisiekimo objektų atstatymo bei laikino būsto karo pabėgėliams įrengimui[2].</p>
<p>Tokią dieną tokiam sprendimui priimti valdantieji pasirinko ne šiaip sau – trečiadienį Ukraina minėjo savo Nepriklausomybės dieną.</p>
<p>Reikalingus atstatymo darbus Ukrainoje dar rugpjūčio pradžioje įvertino čia viešėjusi Lietuvos specialistų delegacija. Pranešama, kad visus su atstatymu susijusius darbus ir visų Lietuvos institucijų dalyvavimą šiame projekte toliau koordinuos Ekonomikos ir inovacijų ministerija.</p>
<p>Į artimiausių darbų sąrašą nugulė viešųjų pirkimų rengimas dėl mobilios gyvenamosios stovyklos statybos Borodyankos miestelyje (Kyjivo sritis) 36 šeimoms. Po karo šiame miestelyje be namų liko šimtai šeimų, o statybos darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.</p>
<blockquote>
<p>Kitais metais Lietuva planuoja atstatyti tiltą per Trubižo upę Kyjivo srityje, renovuoti apgriautą mokyklą Borodyankos miestelyje ir atstatyti vaikų darželį Irpinės mieste. Skelbiama, kad preliminari šių atstatymo darbų suma šiuo metu siekia 11 mln. eurų, bet dar gali keistis dėl sunkiai prognozuojamos geopolitinės situacijos[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinigai-14.jpg" alt="" /></p>
<h2>Už pagalbą – apdovanojimai ministrei</h2>
<p>Tuo tarpu mėnesio pradžioje V. Zelenskio įsteigtą Ukrainos taikos apdovanojimą gavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Apdovanojimas politikei įteiktas už paramą Ukrainai šalies karo su Rusija metu[4]. Gavusi apdovanojimą ministrė nusiteikė optimistiškai ir pažadėjo toliau dirbti su Ukrainos Vyriausybe, kad po karo Ukraina taptų dar labiau klestinti ir dar labiau išsivysčiusi.</p>
<p>A. Armonaitės iniciatyva Lietuvoje buvo pradėta koordinuoti Ukrainos atstatymą, o jos vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija liepos mėnesį Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją „Rebuild Ukraine“, kurioje buvo numatytos Ukrainos atstatymo gairės. </p>
<p>Ministerija taip pat neliko abejinga ir Ukrainos verslams, kurie po šių metų vasario 24 d. priėmė sprendimą savo veiklą pradėti Lietuvoje ir skiria jiems subsidijas už įsikūrimą ir darbo vietų kūrimą. Lietuva, prasidėjus karui Ukrainoje, taip pat skubiai supaprastino imigracijos į šalį, prieglobsčio prašymo, leidimo gyventi suteikimo ir įsidarbinimo taisykles Ukrainos piliečiams[4].</p>
<p>Gegužės mėnesį ministrė neslėpė ir savo minčių apie galimybę Lietuvai sukurti Ukrainos atstatymo fondą, kuris į darbus galimai įtrauktų ir verslo bendruomenę[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rankos-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Esame tarp daugiausiai paramos Ukrainai teikusių šalių</h2>
<p>Lietuva užėmė svarbią poziciją remiant tiek Ukrainą, tiek jos gyventojus, o valdantieji dar ir palaimino tokį lėšų, kurių neva neturime, švaistymąsi į kairę ir į dešinę. Norėdama visame kame būti pirma Lietuva ne tik kelia konfliktines situacijas, bet ir plačiai atveria piniginę. Štai liepos mėnesį nuaidėjo žinia apie Lietuvos žingsnį Ukrainos nacionaliniam bankui skirti papildomus 10 mln. eurų neatidėliotiniems atstatymo darbams[6].</p>
<blockquote>
<p>O štai pagal dar pavasarį paviešintus Kylio Pasaulio ekonomikos surinktus duomenis, Lietuva puikavosi trečiąja pozicija (0,1 proc. BVP) tarp daugiausiai paramos Ukrainai skyrusių šalių pagal jų BVP. Pirmąja vieta puikavosi Estija su 0,8 proc. jos BVP ir antrąja – Lenkija su 0,2 proc. BVP.</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos statybininkai net užsiminė apie galimybes padėti Ukrainai jos atstatymo darbuose, žinoma, su Vyriausybės palaiminimu ir pagalba[7]. </p>
