Miškingumo plėtrą stabdo žemės naudojimo tvarka
Valstybės kontrolei atkreipus dėmesį į Lietuvos miškų būklę ir neišspręstas sektoriaus problemas, Aplinkos ministerija tikina, kad dalis rekomenduojamų pokyčių jau įgyvendinama. Anot ministerijos, rengiami teisės aktų pakeitimai, planuojama plėsti miškingumą ir stiprinti biologinės įvairovės apsaugą.
Ministerija pabrėžia, kad vienas svarbiausių tikslų išlieka miškų plėtra, tačiau tam trukdo ne tinkamų teritorijų stygius, o dabartinė valstybinės žemės naudojimo tvarka. Pasak jos, nemaža dalis laisvos valstybinės žemės vis dar nuomojama žemės ūkio veiklai, nors dalis šių plotų būtų tinkamesni miškams įveisti[1].
Būtent dėl to, kaip nurodoma, rengiamame 2028–2034 metų Nacionaliniame pažangos plane numatoma daugiau dėmesio skirti integruotai žemėnaudos politikai ir ieškoti sprendimų, kaip efektyviau panaudoti valstybės valdomą žemę miškingumui didinti.
Ministerijos duomenimis, šiemet Valstybinių miškų urėdija nustatė apie 9 tūkst. hektarų valstybinės žemės, kuri galėtų būti apsodinta mišku. Tačiau dėl galiojančių nuomos sutarčių, teritorijų planavimo sprendinių ir kitų apribojimų realiai miškams galima panaudoti tik apie 685 hektarus.
Dėmesys – teisės aktams ir ilgalaikei strategijai
Aplinkos ministerija taip pat akcentuoja, kad dalis Valstybės kontrolės rekomendacijų jau atsispindi vykstančiuose teisėkūros procesuose. Vienas svarbiausių darbų – naujos redakcijos Miškų įstatymas, kurį planuojama svarstyti Seimo rudens sesijoje. Tikimasi, kad jis padės greičiau pertvarkyti miškų grupes, sustiprins biologinės įvairovės apsaugą, sudarys prielaidas mažinti plynųjų kirtimų mastą ir užtikrins aiškesnę ilgalaikę miškų politiką.
Kartu vyksta ir ilgalaikės strategijos rengimas – viešosioms konsultacijoms pateiktas Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio planavimo dokumento projektas, kuriame numatomos pagrindinės šalies miškų politikos kryptys iki 2050 metų. Pasak ministerijos, šis dokumentas turėtų padėti suderinti gamtos apsaugos, klimato kaitos, socialinius ir ekonominius tikslus.
Siekiama įvairesnių ir atsparesnių miškų
Ministerija taip pat teigia pritarianti Valstybės kontrolės išvadai, kad Lietuvos miškai turi tapti atsparesni klimato kaitos poveikiui. Vis dėlto pabrėžiama, jog šiandien vyraujantys vienaamžiai spygliuočių medynai susiformavo dėl prieš kelis dešimtmečius vykdytos miškininkystės politikos, todėl jų struktūros pokyčiai bus ilgalaikis procesas.
Anot ministerijos, pastaraisiais metais miškininkystėje jau orientuojamasi į mišrių ir įvairiaamžių medynų formavimą, didesnį natūralaus miškų atsikūrimo taikymą bei vietinių medžių rūšių naudojimą. Nuo 2024 metų Valstybinių miškų urėdija beveik dvigubai padidino miško atkūrimui auginamų medžių ir krūmų rūšių skaičių – nuo devynių iki devyniolikos.
Komentuodama biologinės įvairovės apsaugą, ministerija taip pat pažymi, kad griežtai saugomų miškų plotų nereikėtų vertinti vien pagal rezervatinius miškus. Jos teigimu, prie saugomų teritorijų svarbu priskirti ir ekosistemų apsaugos miškus, kuriuose ūkinė veikla taip pat yra itin griežtai ribojama.
Pasak ministerijos, dauguma Valstybės kontrolės siūlomų sprendimų iš esmės sutampa su jau vykdomomis reformomis, todėl artimiausiais metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas jų įgyvendinimui.
Valstybės kontrolė: Lietuvos miškų tikslai tolsta, o pokyčiai vyksta per lėtai
Savo ruožtu Valstybės kontrolė perspėjo, kad Lietuva rizikuoja iki 2030 metų nepasiekti užsibrėžto tikslo padidinti šalies miškingumą iki 35 proc. Remiantis atlikta miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga, dabartinis miškų plėtros tempas yra per lėtas, todėl, jei situacija nesikeis, šis rodiklis gali būti pasiektas tik apie 2047 metus.
Auditoriai pažymi, kad pažangą stabdo mažėjantys miškams tinkami plotai, ribotos valstybinės žemės galimybės ir menkas privačių žemės savininkų aktyvumas.
Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad vien didinti miškų plotą nepakanka – būtina gerinti jų kokybę ir atsparumą klimato kaitai. Šiuo metu Lietuvos miškuose vis dar dominuoja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai, kurie yra jautresni ligoms, kenkėjams ir ekstremaliems orams.
Be to, daugumos miškų buveinių būklė vertinama kaip nepalanki, griežtai saugomi miškai sudaro vos 1,25 proc. viso miškų ploto, o strateginius pokyčius stabdo nebaigti teisėkūros procesai, netikslūs duomenys ir nepakankamai moderni miškų stebėsena.
