Tikslams pasiekti gali prireikti ir kelių dešimtmečių
Lietuva gali gerokai pavėluoti pasiekti vieną svarbiausių savo aplinkosaugos tikslų – iki 2030 metų padidinti šalies miškingumą iki 35 proc. Valstybės kontrolės atlikta miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga rodo, kad dabartinis miškų plėtros tempas yra pernelyg lėtas, o kartu išryškėja ir kitos ilgus metus besikaupiančios problemos – prastėjanti biologinės įvairovės būklė, klimato kaitai neatsparūs medynai, nepakankamai saugomų teritorijų ir stringantys strateginiai sprendimai.
Institucija pabrėžia, kad šiandien miškai atlieka kur kas platesnį vaidmenį nei tik aprūpina šalį mediena. Jie svarbūs ne tik šalies ekonomikai, bet ir klimato kaitos švelninimui, anglies dioksido kaupimui bei biologinės įvairovės išsaugojimui, todėl būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp ekologinių ir ekonominių interesų[1].
Miškingumo didinimas vyksta per lėtai
„Lietuvos miškų politikoje miškingumo didinimas ir jo kokybinis atsparumas turi žengti kartu. Siekdami ambicingų miškingumo tikslų, privalome užtikrinti, kad formuojami miškai būtų atsparūs klimato kaitai, veiksmingai saugotų biologinę įvairovę ir kartu kurtų ilgalaikę vertę valstybei. Tam reikalingi spartesni strateginiai sprendimai, padedantys suderinti gamtos apsaugos, klimato kaitos ir ekonomikos tikslus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Šiuo metu miškai dengia 33,91 proc. Lietuvos teritorijos, o tai vis dar mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, siekiantis 39 proc. Pagal Nacionalinį pažangos planą iki 2030 metų miškingumas turėtų padidėti iki 35 proc., tačiau Valstybės kontrolės skaičiavimai rodo, kad dabartiniu tempu šis tikslas būtų pasiektas tik apie 2047 metus.
Prie lėtesnės pažangos prisideda mažėjantis tinkamų plotų skaičius naujiems miškams įveisti, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas.
Svarbus ne tik miškų plotas, bet ir jų atsparumas
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad vien didinti miškingumą nepakanka. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad nauji ir esami miškai būtų atsparūs klimato kaitai bei galėtų išsaugoti biologinę įvairovę.
Šiuo metu Lietuvos miškuose vis dar vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 73–74 proc. visų miškų. Tokie medynai dažniausiai susiformuoja po plynųjų kirtimų ir yra jautresni ligoms, kenkėjams bei ekstremaliems klimato reiškiniams nei mišrūs ir įvairiaamžiai miškai.
Biologinės įvairovės apsauga vis dar atsilieka
Ataskaitoje pažymima, kad daugumos Lietuvos miškų buveinių būklė išlieka nepalanki, o dalis jų per pastaruosius metus dar labiau pablogėjo. Prie to prisideda miškininkystės praktikos, invazinių rūšių plitimas ir klimato kaitos poveikis.
Griežtai saugomi miškai šiuo metu sudaro tik 1,25 proc. viso šalies miškų ploto. Be to, Lietuva vis dar nėra iki galo įvykdžiusi įsipareigojimų plečiant „Natura 2000“ tinklą – Europos Komisijos vertinimu, jame tebetrūksta apie 15 tūkst. hektarų miškų buveinių.
Pokyčius stabdo strateginių sprendimų trūkumas
Nepaisant to, kad miškų sektorius išlieka svarbi šalies ekonomikos dalis, Valstybės kontrolė įspėja, jog būtina rasti pusiausvyrą tarp ūkinės veiklos ir gamtos apsaugos. Tam trukdo ne tik nebaigti Miškų įstatymo pakeitimai ir vis dar rengiamas Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas, bet ir netikslūs miškų apskaitos duomenys bei nepakankamai naudojamos šiuolaikinės stebėsenos technologijos.
Institucija ragina spartinti strateginius sprendimus, didinti miškingumą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir modernizuoti miškų stebėseną. Kadangi dalis dar 2022 metais pateiktų rekomendacijų iki šiol neįgyvendintos, 2026 metais planuojama pradėti naują auditą, kuriame bus vertinama, ar taikomos priemonės padeda didinti miškų atsparumą klimato kaitai ir užtikrinti ilgalaikį jų išsaugojimą.
